[
"GIMTADIENIO ŠVENTĖ"

Filmo režisierė Ruth Walk:

Kartą man paskambino moteris, kurią kažkada pažinojau. Pasakė, kad turi man įdomią istoriją – jos tėvas jau 40 metų kartu su draugais švenčia bendrą gimtadienį. Kiek ji save prisimena, visada taip ir buvo, tik ji nežinojo, kodėl. O dabar jis norįs kalbėti. Kai susitikome, ji papasakojo man kiek daugiau: „Būdamas vaikas, jis išgyveno Aušvice. Mano atmintin įsirėžė ant jų rankų išdeginti numeriai“. Susitikau su jos tėvu Danu Levnovskiu. Buvau pakerėta jo asmenybės – išdidžios ir kupinos gyvybės, bet truputį vaikiškos. Kiekvienoje jo gyvenimo detalėje aidėjo jo praeitis. Didelis sargybinis šuo, biuras bunkeryje... Apie tėvus jis kalbėjo nuleidęs akis.
Tuomet susidėliojo visa istorija. Grupę vaikų nusiuntė į Aušvicą, į dujų kameras. Kažkodėl jų nenužudė iš karto. Nuo to laiko vaikai, išgyvenę karą, kasmet gegužės 5-ą dieną susitinka pažymėti bendrą gimtadienį – jų „antrojo gimimo“ dieną. Susitikau ir su kitais draugais. Kiekvienas jų skleidžia savitą energiją, bet visi jie kažkuria prasme vis dar išlikę vaikais. Grupinė mozaika įgijo retos istorijos pavidalą. Istorikai teigė, kad taip negalėjo būti, nes vaikai iš karto būdavo nukreipiami sunaikinimui.
Buvau pakviesta į bendrą gimtadienį gegužės 5-ą dieną. Kai pamačiau juos šokančius, supratau – būtinai sukursiu apie tai filmą.