TULPIŲ LAUKAS
Violeta Palčinskaitė

Visiems karo metu žuvusiems ir karuose tebežūstantiems vaikams

Gal prie užgesusių laužų Tiktai skurdi žolė teauga... Aš myliu jus. Aš jums nešu Raudoną, tikrą tulpių lauką. Dar nevėlu, dar nevėlu. Prarijo žemė kurčią raudą. Čia taip tylu tylu tylu... Čia niekam nieko nebeskauda. Čia vėjai būna nepikti Ir tiktai šiaip sau kartais pučia. Ateikit vaikiškai rimti, Susikabinę už rankučių. Už daug dienų, už daug naktų, Pabūkit vaikiškai apstulbę. Štai imkit, imkit dovanų Po didelę raudoną tulpę. Bus šventė. Ant žaizdų gyvų Labai seniai uždėti bintai. O tulpės šviečia virš galvų Kaip vėliavėlės, kaip žibintai.
Per žemės rutulį – kartu, Iš krematorijų ir getų! Vaikystės tęsinį žadu – Žaislų, linksmų ir netikėtų. O prie užgesusių laužų Tiktai skurdi žoklė teauga. Aš myliu jus. Aš jums nešu Raudoną, tikrą tulpių lauką.