Žydų gelbėtojai
Levinienė Antonina
Šiauliuose, Tilžės gatvėje, prieš karą gyveno Petrovų šeima: šeimos galva – buvęs carinės Rusijos armijos karininkas Pavelas Petrovas, jo žmona Eugenija (Gurvičiūtė) ir sūnus Georgijus. Petrovų šeima artimai bendravo su netoliese, Vilniaus gatvėje, gyvenusia Antonina Leviniene ir jos vaikais – Jurgiu ir Elena, lankydavo vieni kitus, kartu vasarodavo Palangoje.
Mirus Pavelui Petrovui, jo buvusi žmona, Georgijaus Petrovo motina, dar prieš karą ištekėjo už Izaoko Rubinšteino. Prasidėjus vokiečių okupacijai, visa Rubinšteinų šeima: Izaokas Rubinšteinas, jo žmona Eugenija, prieš pat karo pradžią gimusi jų dukrelė Dina, Eugenijos Rubinšteinienės sūnus Georgijus ir Izaoko Rubinšteino tėvai Faivušas bei Frida buvo įkalinti Šiaulių gete. Izaoko Rubinšteino tėvai Faivušas ir Frida bei duktė Dina tapo Vaikų akcijos aukomis.
Iš karto po Vaikų akcijos, Antoninai Levinai padedant, Georgijaus tėvai suorganizavo jo pabėgimą iš geto. Nepažįstami žmonės išvedė Georgijų pro Frenkelio fabriko vartus, kur tuomet Georgijus dirbo, ir berniukas nuėjo pas Antoniną Levinienę, gyvenusią pačiame Šiaulių centre. Ten jau Georgijaus laukė ir kitą dieną Antonina Levinienė nuvedė jį į mažą butelį šalia turgaus, kuriame gyveno jauna moteris, pasivadinusi Jelizaveta. Pas Jelizavetą Georgijus slapstėsi apie mėnesį, kartais vakarais aplankydavo Antoniną Levinienę ir savo draugus – Antoninos vaikus Jurgį ir Eleną. 1943 12 30 iš Daugpilio atvyko Georgijaus Petrovo dėdė (tėvo brolis) Ivanas Petrovas. Dar prieš jam atvykstant, Antonina Levinienė sugebėjo parūpinti Georgijui fiktyvius metrikus, kurie vėliau jam padėjo legalizuotis. Prieš pat Naujuosius metus Ivanas Petrovas išsivežė savo sūnėną Georgijų į Daugpilį, kur jis laimingai sulaukė išvadavimo.
Po Šiaulių geto likvidavimo Izaokas Rubinšteinas ir Georgijaus motina Eugenija Rubinšteinienė pateko į Štuthofą. Izaokas buvo perkeltas į Dachau, po to išsiųstas į Osvencimą, kur žuvo. Eugenija pabėgo iš Štuthofo kalinių kolonos, slapstėsi pas lenkų valstiečius. Po karo rado savo išgelbėtą sūnų Daugpilyje.
Antonina Levinienė, nepaisydama pavojų, rizikuodama savo ir savo šeimos gerove, rūpinosi berniuku, organizavo jo sėkmingą išvedimą iš Šiaulių geto ir perdavimą jo dėdei Ivanui Petrovui, pas kurį Georgijus sulaukė išvadavimo.
Mirus Pavelui Petrovui, jo buvusi žmona, Georgijaus Petrovo motina, dar prieš karą ištekėjo už Izaoko Rubinšteino. Prasidėjus vokiečių okupacijai, visa Rubinšteinų šeima: Izaokas Rubinšteinas, jo žmona Eugenija, prieš pat karo pradžią gimusi jų dukrelė Dina, Eugenijos Rubinšteinienės sūnus Georgijus ir Izaoko Rubinšteino tėvai Faivušas bei Frida buvo įkalinti Šiaulių gete. Izaoko Rubinšteino tėvai Faivušas ir Frida bei duktė Dina tapo Vaikų akcijos aukomis.
Iš karto po Vaikų akcijos, Antoninai Levinai padedant, Georgijaus tėvai suorganizavo jo pabėgimą iš geto. Nepažįstami žmonės išvedė Georgijų pro Frenkelio fabriko vartus, kur tuomet Georgijus dirbo, ir berniukas nuėjo pas Antoniną Levinienę, gyvenusią pačiame Šiaulių centre. Ten jau Georgijaus laukė ir kitą dieną Antonina Levinienė nuvedė jį į mažą butelį šalia turgaus, kuriame gyveno jauna moteris, pasivadinusi Jelizaveta. Pas Jelizavetą Georgijus slapstėsi apie mėnesį, kartais vakarais aplankydavo Antoniną Levinienę ir savo draugus – Antoninos vaikus Jurgį ir Eleną. 1943 12 30 iš Daugpilio atvyko Georgijaus Petrovo dėdė (tėvo brolis) Ivanas Petrovas. Dar prieš jam atvykstant, Antonina Levinienė sugebėjo parūpinti Georgijui fiktyvius metrikus, kurie vėliau jam padėjo legalizuotis. Prieš pat Naujuosius metus Ivanas Petrovas išsivežė savo sūnėną Georgijų į Daugpilį, kur jis laimingai sulaukė išvadavimo.
Po Šiaulių geto likvidavimo Izaokas Rubinšteinas ir Georgijaus motina Eugenija Rubinšteinienė pateko į Štuthofą. Izaokas buvo perkeltas į Dachau, po to išsiųstas į Osvencimą, kur žuvo. Eugenija pabėgo iš Štuthofo kalinių kolonos, slapstėsi pas lenkų valstiečius. Po karo rado savo išgelbėtą sūnų Daugpilyje.
Antonina Levinienė, nepaisydama pavojų, rizikuodama savo ir savo šeimos gerove, rūpinosi berniuku, organizavo jo sėkmingą išvedimą iš Šiaulių geto ir perdavimą jo dėdei Ivanui Petrovui, pas kurį Georgijus sulaukė išvadavimo.