Žydų gelbėtojai

Levinienė Antonina

ANTONINA LEVINIENĖ

Prasidėjus vokiečių okupacijai, visa Rubinšteinų šeima: Izaokas Rubinšteinas, jo žmona Eugenija, prieš pat karo pradžią gimusi jų dukrelė Dina, Eugenijos Rubinšteinienės sūnus Georgijus ir Izaoko Rubinšteino tėvai Faivušas bei Frida buvo įkalinti Šiaulių gete. Izaoko Rubinšteino tėvai Faivušas ir Frida bei duktė Dina tapo Vaikų akcijos aukomis.
Iš karto po Vaikų akcijos, Antoninai Levinai padedant, Georgijaus tėvai suorganizavo jo pabėgimą iš geto. Nepažįstami žmonės išvedė Georgijų pro Frenkelio fabriko vartus, kur tuomet Georgijus dirbo, ir berniukas nuėjo pas Antoniną Levinienę, gyvenusią pačiame Šiaulių centre. Antonina Levinienė jau laukė Georgijaus ir kitą dieną ji nuvedė berniuką į mažą butelį šalia turgaus, kuriame gyveno jauna moteris, kurią vadino Jelizaveta. Pas Jelizavetą Georgijus slapstėsi apie mėnesį, kartais vakarais aplankydavo Antoniną Levinienę ir savo draugus – Antoninos vaikus Jurgį ir Eleną. 1943.12.30 iš Daugpilio atvyko Georgijaus Petrovo dėdė (tėvo brolis) Ivanas Petrovas. Dar prieš jam atvykstant, Antonina Levinienė sugebėjo parūpinti Georgijui fiktyvius metrikus, kurie vėliau jam padėjo legalizuotis. Prieš pat Naujuosius metus Ivanas Petrovas išsivežė savo sūnėną Georgijų į Daugpilį, kur jis laimingai sulaukė išvadavimo.
Likviduojant Šiaulių getą Izaokas Rubinšteinas ir Georgijaus motina Eugenija Rubinšteinienė pateko į Štuthofą. Izaokas buvo perkeltas į Dachau, po to išsiųstas į Osvencimą ir ten žuvo. Eugenija pabėgo iš Štuthofo kalinių kolonos, slapstėsi pas lenkų valstiečius. Karui pasibaigus, ji surado savo sūnų Daugpilyje.
Antonina Levinienė, nepaisydama pavojų, rizikuodama savo ir savo šeimos gerove, rūpinosi berniuku, organizavo jo sėkmingą išvedimą iš Šiaulių geto ir perdavimą jo dėdei Ivanui Petrovui, pas kurį Georgijus sulaukė išvadavimo.


Jūs naudojate dideliems ekranams pritaikytą svetainės versiją.

Perjungti į mažesniems ekranams pritaikytą svetainės versiją
Mobili versija