žydų gelbėtojai
Andriūnienė-Egan Stefanija
STEFANIJA ANDRIŪNIENĖ-EGAN
Stefanija Andriūnienė (vėliau – Egan) karto metais vadovavo vaikų namams Kaune. 1942 metais ji priėmė į vaikų namus prie lauko durų paliktą 4–5 metų žydų mergytę. 1944 metais Stefanija pasitraukė į Vakarus, ilgus metus gyveno Kanadoje, o grįžusi į Lietuvą pradėjo domėtis „savo“ mergaitės likimu. Per laikraščius sužinojo, kad Kaune, 3-iojoje ligoninėje guli suparalyžiuota žydė Janina Vitienė. 1999 metais gruodį Stefanija nuvažiavo į ligoninę ir, pabendravusi su Janina, atpažino kadaise paimtą globoti žydų mergaitę.
Kad Stefanijos Andriūnienės vadovautuose vaikų namuose buvo slepiama ir daugiau žydų vaikų, liudijo ir Fruma Vitkinaitė-Kučinskienė: „Jos vadovaujamuose vaikų namuose Kaune buvau slapstoma 1944 metais. Tuo pačiu metu tuose namuose buvo slpastomos Rosian Zerner Bagrianskytė ir dvi gydytojo Jedo dukros.“ Rosian Bagrianskytė-Zerner taip par prisimena: „Nacių okupacijos metais aš buvau vaikų namuose Ugniagesių gatvėje, Kaune. Kiti vaikai, kuriuos būdama ten aš pažinojau, buvo Fruma Vitkinaitė-Kučinskienė ir dvi gydytojo Jedo dukterys. [...] Tuo metu tų vaikų namų direktorė, kuriuose mus slėpė, buvo Stefanija Andriūnienė.“
Stefanija Andriūnienė (vėliau – Egan) karto metais vadovavo vaikų namams Kaune. 1942 metais ji priėmė į vaikų namus prie lauko durų paliktą 4–5 metų žydų mergytę. 1944 metais Stefanija pasitraukė į Vakarus, ilgus metus gyveno Kanadoje, o grįžusi į Lietuvą pradėjo domėtis „savo“ mergaitės likimu. Per laikraščius sužinojo, kad Kaune, 3-iojoje ligoninėje guli suparalyžiuota žydė Janina Vitienė. 1999 metais gruodį Stefanija nuvažiavo į ligoninę ir, pabendravusi su Janina, atpažino kadaise paimtą globoti žydų mergaitę.
Kad Stefanijos Andriūnienės vadovautuose vaikų namuose buvo slepiama ir daugiau žydų vaikų, liudijo ir Fruma Vitkinaitė-Kučinskienė: „Jos vadovaujamuose vaikų namuose Kaune buvau slapstoma 1944 metais. Tuo pačiu metu tuose namuose buvo slpastomos Rosian Zerner Bagrianskytė ir dvi gydytojo Jedo dukros.“ Rosian Bagrianskytė-Zerner taip par prisimena: „Nacių okupacijos metais aš buvau vaikų namuose Ugniagesių gatvėje, Kaune. Kiti vaikai, kuriuos būdama ten aš pažinojau, buvo Fruma Vitkinaitė-Kučinskienė ir dvi gydytojo Jedo dukterys. [...] Tuo metu tų vaikų namų direktorė, kuriuose mus slėpė, buvo Stefanija Andriūnienė.“