Žydų gelbėtojai
Radlinskienė Felicija
Dora Reznikaitė-Lipkovičienė
Aš su šeima - tėvais, broliais ir seserimis – prieš karą gyvenau Butrimonių miestelyje, Alytaus rajone. Turėjau šešias seseris ir brolį. Tėvai turėjo nedidelę mėsos parduotuvę, kurioje patys dirbo.
Kai prasidėjo karas, mus visus išvarė iš mūsų namų ir suvarė į getą. Neturėjome teisės vaikščioti šaligatviais, vokiečiai galėjo mus sušaudyti vietoje ir už tai jiems niekas negrėsė. Mūsų nelaikė žmonėmis. Mano tėvą ir brolį išvežė į Alytų ir ten sušaudė. Miestelyje liko tik moterys ir vaikai. Juos visus vėliau sušaudė Butrimonyse. Tarp jų buvo mano mama ir keturios seserys. Man ir mano seseriai Šifrai pasisekė pabėgti. Labiausiai įstrigo atmintyje tai, kaip mes visi buvome suvaryti į miestelio kalėjimą ir mokyklą. Aš stovėjau prie lango ir mačiau, kaip eina apie dešimt vietinių gyventojų lietuvių su kastuvais ant pečių. Supratau, kad jie eina mums kasti duobių. Sunkiai pavyko pabėgti iš ten. Slapsčiausi pas daugelį lietuvių. Visi jie rizikavo savo gyvybe, bet niekas neišdavė. Beveik dvejus metus gyvenau Raižių kaime pas Radlinskus. Jie – mano ir mano sesers Šifros gelbėtojai."
Mane išlaisvino Raudonoji armija 1944 m. liepos mėnesį Alytaus rajono Raižių kaime.
Iš visos didelės mano šeimos likau gyva tik aš ir mano sesuo Šifra.
Kaunas, 2001 m. kovo 19 d.
Su adata širdyje. Getų ir Koncentracijos stovyklų kalinių atsiminimai.
With a Needle in the Heart. Memoirs of Former Prisoners of Ghettos and Concetration Camps. Vilnius, 2003
Aš su šeima - tėvais, broliais ir seserimis – prieš karą gyvenau Butrimonių miestelyje, Alytaus rajone. Turėjau šešias seseris ir brolį. Tėvai turėjo nedidelę mėsos parduotuvę, kurioje patys dirbo.
Kai prasidėjo karas, mus visus išvarė iš mūsų namų ir suvarė į getą. Neturėjome teisės vaikščioti šaligatviais, vokiečiai galėjo mus sušaudyti vietoje ir už tai jiems niekas negrėsė. Mūsų nelaikė žmonėmis. Mano tėvą ir brolį išvežė į Alytų ir ten sušaudė. Miestelyje liko tik moterys ir vaikai. Juos visus vėliau sušaudė Butrimonyse. Tarp jų buvo mano mama ir keturios seserys. Man ir mano seseriai Šifrai pasisekė pabėgti. Labiausiai įstrigo atmintyje tai, kaip mes visi buvome suvaryti į miestelio kalėjimą ir mokyklą. Aš stovėjau prie lango ir mačiau, kaip eina apie dešimt vietinių gyventojų lietuvių su kastuvais ant pečių. Supratau, kad jie eina mums kasti duobių. Sunkiai pavyko pabėgti iš ten. Slapsčiausi pas daugelį lietuvių. Visi jie rizikavo savo gyvybe, bet niekas neišdavė. Beveik dvejus metus gyvenau Raižių kaime pas Radlinskus. Jie – mano ir mano sesers Šifros gelbėtojai."
Mane išlaisvino Raudonoji armija 1944 m. liepos mėnesį Alytaus rajono Raižių kaime.
Iš visos didelės mano šeimos likau gyva tik aš ir mano sesuo Šifra.
Kaunas, 2001 m. kovo 19 d.
Su adata širdyje. Getų ir Koncentracijos stovyklų kalinių atsiminimai.
With a Needle in the Heart. Memoirs of Former Prisoners of Ghettos and Concetration Camps. Vilnius, 2003