Žydų gelbėtojai
Petrauskienė Lidija
Nina BALKIENĖ
Lidija PETRAUSKIENĖ
Seserys Elka ir Rivka Chwoles pabėgo iš antrojo Vilniaus geto 1941-ųjų spalio 20, prieš pat jo likvidavimą. Keletą savaičių jos slapstėsi viename miesto rūsyje, po to pas pažįstamą lenką. 1942-ųjų pradžioje seserys Chwoles susitiko su seserimis Nina Balkiene ir Lidija Petrauskiene. Nina ir Lidija sutiko paimti vieną iš seserų Chwoles ir nuvežti į Gelūnų kaimą, 70 km. nuo Vilniaus, kur gyveno jų teta. Buvo nuspręsta, kad važiuos Rivka, Nina ją pavadino Marija.
Kai moterys atvyko į kaimą, Rivka-Marija buvo pristatinėjama kaimynams kaip giminaitė, kurios tėvus prieš pat karo pradžią sovietai deportavo į Sibirą. Tačiau kažkam tai sukėlė įtarimą, ir Rivka buvo iškviesta į vietinę policiją tapatybės nustatymui. Deja, ji neturėjo tapatybę patvirtinančių dokumentų, todėl ją areštavo. Rivka laukė, kada ją išsiųs į Vilnių, kur jos tapatybė būtų buvusi išaiškinta. Tuomet Nina pasitelkė į pagalbą visus savo ryšius, įtikinėjo ir maldavo vietinės valdžios atstovus, kol galiausiai jai pasisekė – Rivką išlaisvino. Tuomet Rivka skubiai išvyko iš šio kaimo, vaikščiojo iš vienos vietos į kitą iki pat išvadavimo 1944-ųjų rugpjūtį.
Grįžusi į išvaduotą Vilnių, Rivka sužinojo, kad jos sesuo Elka ir kiti artimieji žuvo. Karui pasibaigus, Rivka Chwoles (vėliau Lichtenfeld) repatrijavo į Izraelį.