Žydų gelbėtojai
Narsutienė Ona
ONA NARSUTIENĖ
Karo metais Ona Narsutienė su mažamečiais dukra Gražina (g. 1938 m.) ir sūnumi Rimantu (g. 1940 m.) gyveno Kievagalio kaime, Kėdainių rajone. Nacių okupacijos metais Ona Narsutienė savo namuose pamiškėje paslėpė Liubą Epšteinienę, kurią Anciškio (Kėdainių r.) klebono Liudviko Rekašiaus prašymu parsivežė iš Kauno. Savo globotinę Narsutienė pavadino Onute ir paskleidė legendą, jog Onutė esanti siuvėja. Todėl slėpimo laikotarpiu ant stalo nuolat stovėdavo siuvamoji mašina ir voliodavosi audeklų atraižos – įrodymas, kuo užsiima atsivežtoji siuvėja Onutė (Liuba Epšteinienė). Pasitarusi su kunigu, Narsutienė nusprendė apkrikštyti savo siuvėją Onutę – Liuba neprieštaravo. Vėliau Liubai Epšteinienei buvo padaryti asmens dokumentai atgaline data.
Apie slapstomą žydę žinojo Onos Narsutienės sesuo Antanina Baniūnienė. Savo prisiminimuose Antanina rašė, kad Liuba bijojo viena rodytis viešumoje, bet kaime gandai sklisdavo labai greitai, todėl moterys, kad žmonės nieko neįtartų, eidavo abi į bažnyčią, o kartais Ona Narsutienė netgi pasiimdavo slapstomą žydę į kaimą. Onai Narsutienei pavyko išsaugoti Liubą iki karo pabaigos.
Išgelbėtoji Liuba Epšteinienė po karo kurį laiką gyveno Vilniuje ir rengėsi, kai tik bus įmanoma, repatrijuoti į Izraelį. Ryšiai tarp išgelbėtosios ir gelbėtojos Onos Narsutienės nutrūko, nes Onos Narsutienės šeima po karo buvo išdraskyta: Ona buvo persekiojama dėl ryšių su Lietuvos partizanais, jai pavyko pasislėpt ir ji gyveno nelegaliai, o Onos Narsutienės motina ir mažametis sūnus Rimantas buvo ištremti į Sibirą. Onos dukrai Gražinai pavyko išvengti tremties, nes tą lemtingą dieną ji pasislėpė pas kaimynus, o kai kitą dieną vėl atvažiavo ieškoti Gražinos, ji pasislėpė rugiuose, vėliau dukterėčią globojo Onos Narsutienės sesuo.