Žydų gelbėtojai
Antanaitienė Ona
[ONA ANTANAITIENĖ ir JONAS ANTANAITIS
Didelė Natano ir Chanos Machatų šeima su savo aštuoniais vaikais gyveno Rozalime. Machatai Rozalime gyveno dvejuose namuose. Jie turėjo mėsos parduotuvę, vilnos karšyklą. Visi suaugę šeimos nariai dirbo, tai buvo religinga gerbiama miestelyje šeima. 1941-ųjų vasarą naciai ir jų vietiniai talkininkai įžengė į Rozalimą ir tuojau pat prasidėjo žydų persekiojimas, tyčiojimasis ir žudynės. Tik vienam iš aštuonių Machatų šeimos vaikų pavyko išgyventi. Tai buvo Josifas Machatas. Jam pavyko pabėgti iš žydų surinkimo vietos ir pasislėpti pas Joną ir Oną Antanaičius Moniūnų kaime, maždaug už trijų kilometrų nuo Rozalimo. Iš Janinos Antanaitytės-Paškevičienės prisiminimų: Josifas slapstėsi visur: tai ant tvarto, tai daržinėje. Kada orai atšaldavo, gyveno kamaroje. Troba buvo dviejų galų, o per vidurį kamara. Ten žiemą buvo laikomo burokai ir šiaip visoks pasidėjimas. Machatui buvo padaryta slėptuvė po burokais. Jeigu tėvai išvažiuodavo, tai grįždami iš tolo žiūrėdavo, ar troba dar stovi, ar nesudeginta. Jie labai bijojo. Mes su broliu buvome maži, tai ir mūsų reikėjo saugotis...
Buvo sunku, bet tuos kelis metus Machatas pas mus prabuvo. Vėliau, kai grįžo rusai, jis išėjo į karą. Bet ten greitai pakliuvo į ligoninę ir grįžo. 1951 metais spalio mėnesį visą mūsų šeimą išvežė į Sibirą. Machatas mums padėjo kiek galėdamas, kad mes išgyventume. Į Lietuvą grįžome 1958 metais, buvome reabilituoti. Tėvai mirė Lietuvoje.
Josifas Machatas bendravo su savo gelbėtojais ir jų artimaisiais iki savo išvykimo į Izraelį.
Didelė Natano ir Chanos Machatų šeima su savo aštuoniais vaikais gyveno Rozalime. Machatai Rozalime gyveno dvejuose namuose. Jie turėjo mėsos parduotuvę, vilnos karšyklą. Visi suaugę šeimos nariai dirbo, tai buvo religinga gerbiama miestelyje šeima. 1941-ųjų vasarą naciai ir jų vietiniai talkininkai įžengė į Rozalimą ir tuojau pat prasidėjo žydų persekiojimas, tyčiojimasis ir žudynės. Tik vienam iš aštuonių Machatų šeimos vaikų pavyko išgyventi. Tai buvo Josifas Machatas. Jam pavyko pabėgti iš žydų surinkimo vietos ir pasislėpti pas Joną ir Oną Antanaičius Moniūnų kaime, maždaug už trijų kilometrų nuo Rozalimo. Iš Janinos Antanaitytės-Paškevičienės prisiminimų: Josifas slapstėsi visur: tai ant tvarto, tai daržinėje. Kada orai atšaldavo, gyveno kamaroje. Troba buvo dviejų galų, o per vidurį kamara. Ten žiemą buvo laikomo burokai ir šiaip visoks pasidėjimas. Machatui buvo padaryta slėptuvė po burokais. Jeigu tėvai išvažiuodavo, tai grįždami iš tolo žiūrėdavo, ar troba dar stovi, ar nesudeginta. Jie labai bijojo. Mes su broliu buvome maži, tai ir mūsų reikėjo saugotis...
Buvo sunku, bet tuos kelis metus Machatas pas mus prabuvo. Vėliau, kai grįžo rusai, jis išėjo į karą. Bet ten greitai pakliuvo į ligoninę ir grįžo. 1951 metais spalio mėnesį visą mūsų šeimą išvežė į Sibirą. Machatas mums padėjo kiek galėdamas, kad mes išgyventume. Į Lietuvą grįžome 1958 metais, buvome reabilituoti. Tėvai mirė Lietuvoje.
Josifas Machatas bendravo su savo gelbėtojais ir jų artimaisiais iki savo išvykimo į Izraelį.