Žydų gelbėtojai
Markevičius Vladas
Juozapas MARKEVIČIUS
Elena MARKEVIČIENĖ
Jonas MARKEVIČIUS
Vladas MARKEVIČIUS
Romas MARKEVIČIUS
Marija MARKEVIČIŪTĖ-RYTMETIENĖ
Valerija MARKEVIČIŪTĖ-STANEVIČIENĖ
Juozapas Markevičius su žmona Elena ir septyniais vaikais gyveno sodyboje netoli Subačiaus, Panevėžio rajone. Kai vokiečiai įsiveržė į Lietuvą, Juozapas Markevičius sutiko priglausti Volfą Kušnerį, jo sūnų Josefą, dukras Sonią ir Asią savo sodybos svirne. Markevičius nieko nepasakojo apie naujuosius globotinius savo žmonai, tačiau vyresnieji vaikai žinojo ir aktyviai padėjo. Slėptuvė buvo ankšta ir nepatogi. Visada buvo pavojus, kad jie galėjo būti sugauti nacių ir jų vietinių pagalbininkų, todėl 1943 metais Kušneris prisijungė prie grupės žydų, kurie vokiečių vadovaujami, statė namą Panevėžyje. Vienas iš darbininkų buvo šešiolikametis vilnietis Šolomas Šorenzonas. Vieną rugsėjo dieną visiems darbininkams buvo pranešta, kad jie bus perkelti į kitą vietą. Visi suprato, kad jų laukia mirtis, todėl nusprendė pabėgti. Kušnerio šeima, išskyrus vieną dukterį, atbėgo pas Juozapą Markevičių. Pas Markevičius slėpėsi viso aštuoni žmonės, tarp kurių buvo ir brigados vyresnysis Špindelis. Buvo nelengva pamaitinti tiek daug žmonių bei pasirūpinti kitais jų poreikiais. Šorenzonas buvo slėptuvėje tik du mėnesius, vėliau išėjo kitur. Po karo Juozapas Markevičius jo sūnus Romas ir dukra Valerija buvo ištremti į Sibirą.
Elena MARKEVIČIENĖ
Jonas MARKEVIČIUS
Vladas MARKEVIČIUS
Romas MARKEVIČIUS
Marija MARKEVIČIŪTĖ-RYTMETIENĖ
Valerija MARKEVIČIŪTĖ-STANEVIČIENĖ
Juozapas Markevičius su žmona Elena ir septyniais vaikais gyveno sodyboje netoli Subačiaus, Panevėžio rajone. Kai vokiečiai įsiveržė į Lietuvą, Juozapas Markevičius sutiko priglausti Volfą Kušnerį, jo sūnų Josefą, dukras Sonią ir Asią savo sodybos svirne. Markevičius nieko nepasakojo apie naujuosius globotinius savo žmonai, tačiau vyresnieji vaikai žinojo ir aktyviai padėjo. Slėptuvė buvo ankšta ir nepatogi. Visada buvo pavojus, kad jie galėjo būti sugauti nacių ir jų vietinių pagalbininkų, todėl 1943 metais Kušneris prisijungė prie grupės žydų, kurie vokiečių vadovaujami, statė namą Panevėžyje. Vienas iš darbininkų buvo šešiolikametis vilnietis Šolomas Šorenzonas. Vieną rugsėjo dieną visiems darbininkams buvo pranešta, kad jie bus perkelti į kitą vietą. Visi suprato, kad jų laukia mirtis, todėl nusprendė pabėgti. Kušnerio šeima, išskyrus vieną dukterį, atbėgo pas Juozapą Markevičių. Pas Markevičius slėpėsi viso aštuoni žmonės, tarp kurių buvo ir brigados vyresnysis Špindelis. Buvo nelengva pamaitinti tiek daug žmonių bei pasirūpinti kitais jų poreikiais. Šorenzonas buvo slėptuvėje tik du mėnesius, vėliau išėjo kitur. Po karo Juozapas Markevičius jo sūnus Romas ir dukra Valerija buvo ištremti į Sibirą.