Žydų gelbėtojai

Levinskienė (Vilandaitė) Teresė

TERESĖ LEVINSKIENĖ
EDVARDAS LEVINSKAS
LILIJA VILANDAITĖ


Kai baltaraiščiai pradėjo plėšti ir žudyti Žagarės miestelio gyventojus žydus, Teresė Levinskienė (Vilandaitė) laišku kreipėsi į Šiaulių srities komisarą, visų dorų Žagarės žmonių vardu prašydama nežudyti niekuo nekaltų žydų ir tokiais darbais nežeminti vokiečių tautos. Tą laišką ji pasirašė tikru savo vardu ir pavarde, nurodė adresą ir tautybę – vokietė, nes seserys Vilandaitės buvo nuo seno gyvenusios Žagarėje vokiečių šeimos palikuonės. Masinių žydų žudynių Žagarėje dieną – 1941 m. spalio 2-ąją buvo įsakyta Teresę Levinskienę sušaudyti kartu su žydais. Tik atsitiktinumo dėka ji liko gyva. Žydus gelbėti padėjo ir jos vyras mokytojas Edvardas Levinskas, sūnus Leonas ir kartu gyvenusi Teresės Levinskienės sesuo – Lilija Vilandaitė. Paskutiniaisiais karo metais Levinskų šeima savo namuose slapstė ir taip išgelbėjo Šakynos miestelio vaistininko Trusfuso žmoną Batią Trusfus ir jos anūkę Rūtą Jofaitę. Deja, po karo užgriuvo nelaimės ir pačių Levinskų šeimą: juos ištrėmė į Tadžikiją kaip vokiečius, kur abi seserys – Lilija Vilandaitė ir Teresė Vilandaitė-Levinskienė netrukus mirė. Edvardo ir Teresės Levinskųsūnus Leonas kartu su savo žmona Zofija Kalendraite-Levinskiene, pripažinta Pasaulio Tautų Teisuole už Gordimerių šeimos gelbėjimą, tebegyvena tame pačiame savo tėvų name Žagarėje, kuriame per karą buvo išgelbėtos Batia Trusfus ir jos anūkė Rūta Jofaitė (Ruth Joffe).


Jūs naudojate dideliems ekranams pritaikytą svetainės versiją.

Perjungti į mažesniems ekranams pritaikytą svetainės versiją
Mobili versija