Žydų gelbėtojai
Kiličiauskaitė-Lipinskienė Filomena
FILOMENA KILIČIAUSKAITĖ-LIPINSKIENĖ
Šiaulių keramikos fabriko savininko Reuveno Rolo duktė Estera ir jos bendramokslis, vienas perspektyviausių Raseinių žydų gimnazijos absolventų Jechezkelis Zivas susituokė 1939 metais. Jaunavedžiai apsigyveno Raseiniuose. 1940 m. spalį jiems gimė duktė Chaviva. Pirmomis karo dienomis buvo sugriautas Zivų namas. Raseinių žydai buvo uždaryti į laikiną getą, iš kurio vyrai kasdien buvo varomi į priverstinius darbus. Vieną dieną jie nebegrįžo. Taip pat ir Chavivos tėvas Jechezkelis. Raseinių laikinajame gete sąlygos buvo nepakenčiamos. Per pažįstamus Esterai Zivienei pavyko išeiti iš geto ir nusigauti į Šiaulius pas gimines, taip ji su dešimties mėnesių vaiku atsidūrė Šiaulių „Kaukazo“ gete. Per Vaikų akciją 1943-iųjų lapkričio 5 d. Šiaulių gete beveik visi vaikai ir seni žmonės – išskyrus tuos, kuriems pavyko pasislėpti – buvo išvežti, manoma, į Aušvicą. Chavivą, jos pusbrolį Icchaką ir dar kelis vaikus suaugusieji paslėpė rūsyje, tačiau per akciją žuvo Chavivos močiutė. Po itin žiaurios akcijos tapo aišku, kad vaikams gete likti nebegalima. Estera Zivienė beldė į daugelio šiauliškių duris, maldaudama gelbėti vaiką, bet žmonės bijojo rizikuoti ir atsisakydavo paimti vaiką. Galop Estera sutiko 19-metį gimnazistą Vladą Drupą. Vaikinas vienos pažįstamos skalbėjos paprašė priimti vaiką. Kol moteris būdavo darbe, Chavivą prižiūrėdavo Vladas. Vėliau Estera rado Chavivai prieglobstį pas ūkininką, šešių vaikų tėvą Antaną Matuzevičių. Jis vežimu išsivežė į kailinius suvyniotą mergaitę Pašvitnį. Taip Chaviva tapo Elenos ir Antano Matuzevičių šešių vaikų sesute. A. Matuzevičius retkarčiais nuvykdavo į Šiaulius ir pasimatydavo su Chavivos motina. Esterai pavyko susisiekti su Šiaulių klebonu ir gauti iš jo mirusios mergaitės gimimo liudijimą. Po kurio laiko Esterai Zivienei su Chavivos teta Perale Krom taip pat pavyko ištrūkti iš Šiaulių geto. Abi moteris Antanas Matuzevičius nusiuntė pas savo seserį Veroniką Kiličiauskienę, ūkininkę, gyvenusią Pakruojo rajone, Įsonių kaime.
Iš Chavivos Zivaitės-Krasnickajos prisiminimų: „Pašvitnio miestelyje kaimynai pradėjo įtarti, kad pas A. Matuzevičių gyvena mergaitė, kuri tamsiu gymiu išsiskiria iš kitų vaikų. Tuomet mane išvežė pas A. Matuzevičiaus seserį Veroniką, pas kurią jau gyveno mano mama. Dieną bijodavome išeiti net į kiemą. Veronikos Kiličiauskienės šeima mus maitino, slėpė, rūpinosi mumis. Su V. Kiličiauskiene gyveno ir jos dukra Filomena Kiličiauskaitė. Ji labai prisidėjo prie mūsų sėkmingo slapstymo. Dažniausiai ji mums nešiodavo į klėtį, kur slėpėmės, maistą ir viską, ko reikėjo. Kad išsklaidytų įtarimus, mus nuveždavo pagyventi pas kitą A. Matuzevičiaus seserį Julijoną Valiukienę – ūkininkę, gyvenusią netoli Joniškio, Kivylių kaime.“
Šiaulių keramikos fabriko savininko Reuveno Rolo duktė Estera ir jos bendramokslis, vienas perspektyviausių Raseinių žydų gimnazijos absolventų Jechezkelis Zivas susituokė 1939 metais. Jaunavedžiai apsigyveno Raseiniuose. 1940 m. spalį jiems gimė duktė Chaviva. Pirmomis karo dienomis buvo sugriautas Zivų namas. Raseinių žydai buvo uždaryti į laikiną getą, iš kurio vyrai kasdien buvo varomi į priverstinius darbus. Vieną dieną jie nebegrįžo. Taip pat ir Chavivos tėvas Jechezkelis. Raseinių laikinajame gete sąlygos buvo nepakenčiamos. Per pažįstamus Esterai Zivienei pavyko išeiti iš geto ir nusigauti į Šiaulius pas gimines, taip ji su dešimties mėnesių vaiku atsidūrė Šiaulių „Kaukazo“ gete. Per Vaikų akciją 1943-iųjų lapkričio 5 d. Šiaulių gete beveik visi vaikai ir seni žmonės – išskyrus tuos, kuriems pavyko pasislėpti – buvo išvežti, manoma, į Aušvicą. Chavivą, jos pusbrolį Icchaką ir dar kelis vaikus suaugusieji paslėpė rūsyje, tačiau per akciją žuvo Chavivos močiutė. Po itin žiaurios akcijos tapo aišku, kad vaikams gete likti nebegalima. Estera Zivienė beldė į daugelio šiauliškių duris, maldaudama gelbėti vaiką, bet žmonės bijojo rizikuoti ir atsisakydavo paimti vaiką. Galop Estera sutiko 19-metį gimnazistą Vladą Drupą. Vaikinas vienos pažįstamos skalbėjos paprašė priimti vaiką. Kol moteris būdavo darbe, Chavivą prižiūrėdavo Vladas. Vėliau Estera rado Chavivai prieglobstį pas ūkininką, šešių vaikų tėvą Antaną Matuzevičių. Jis vežimu išsivežė į kailinius suvyniotą mergaitę Pašvitnį. Taip Chaviva tapo Elenos ir Antano Matuzevičių šešių vaikų sesute. A. Matuzevičius retkarčiais nuvykdavo į Šiaulius ir pasimatydavo su Chavivos motina. Esterai pavyko susisiekti su Šiaulių klebonu ir gauti iš jo mirusios mergaitės gimimo liudijimą. Po kurio laiko Esterai Zivienei su Chavivos teta Perale Krom taip pat pavyko ištrūkti iš Šiaulių geto. Abi moteris Antanas Matuzevičius nusiuntė pas savo seserį Veroniką Kiličiauskienę, ūkininkę, gyvenusią Pakruojo rajone, Įsonių kaime.
Iš Chavivos Zivaitės-Krasnickajos prisiminimų: „Pašvitnio miestelyje kaimynai pradėjo įtarti, kad pas A. Matuzevičių gyvena mergaitė, kuri tamsiu gymiu išsiskiria iš kitų vaikų. Tuomet mane išvežė pas A. Matuzevičiaus seserį Veroniką, pas kurią jau gyveno mano mama. Dieną bijodavome išeiti net į kiemą. Veronikos Kiličiauskienės šeima mus maitino, slėpė, rūpinosi mumis. Su V. Kiličiauskiene gyveno ir jos dukra Filomena Kiličiauskaitė. Ji labai prisidėjo prie mūsų sėkmingo slapstymo. Dažniausiai ji mums nešiodavo į klėtį, kur slėpėmės, maistą ir viską, ko reikėjo. Kad išsklaidytų įtarimus, mus nuveždavo pagyventi pas kitą A. Matuzevičiaus seserį Julijoną Valiukienę – ūkininkę, gyvenusią netoli Joniškio, Kivylių kaime.“