Žydų gelbėtojai

Kėrys Povilas

Povilas Kėrys, Elena Kėrienė
Birutė Kėrytė-Varnelienė
Aldona Kėrytė-Mizerienė


Povilas ir Elena Kėriai su dukterimis – Aldona, Birute ir jaunėle Elena, gyveno Lazdijų rajono Kailinių kaime. Žydų Kuleskių šeimą iš Lazdijų jie pažinojo dar prieš karą.
Aštuoniolikmetei Miriam Kuleskytei pavyko išvengti mirties per Lazdijų ir Veisiejų žydų žudynes Katkiškėje 1941 m.lapkričio 3 d. ir pabėgti į Gardino getą.
Būdama Gardino gete, Miriam ištekėjo už Gario Goldo.
1943 m. vasarį, ieškodama prieglobsčio, jauna pora atėjo pas Kėrius. Povilas ir Elena sutiko paslėpti Miriam su vyru savo sodyboje. Goldai gyveno svirne, Kėriai ir jų dukterys jais visokeriopai rūpinosi. Kai šalia nebūdavo svetimų, Miriam ir jos vyras padėdavo šeimininkams dirbti ūkio darbus.
Kėriai buvo suteikę prieglobstį ir Mejeriui Chmilevskiui iš Veisiejų. Mejeris Chmilevskis išgyveno, po karo emigravo į Argentiną.
Priartėjus frontui, 1944 metų liepą, Povilas Kėrys miške įrengė savo globotiniams slėptuvę-duobę miške. Miriam su vyru slapstėsi joje iki pat nacių okupacijos pabaigos, 1944 m.liepos 31 d.
Po karo Miriam ir Garis Goldai apsigyveno JAV.
Kėrius 1948 m. ištrėmė į Sibirą. Gariui ir Miriam tik beveik po 40 metų pavyko susirasti savo gelbėtojų šeimą.



Jūs naudojate dideliems ekranams pritaikytą svetainės versiją.

Perjungti į mažesniems ekranams pritaikytą svetainės versiją
Mobili versija