Žydų gelbėtojai
Kazanskytė-Gargasienė Edita
Olga KAZANSKIENĖ
Edvardas KAZANSKIS
ir jų dukros Edita KAZANKSYTĖ-GARGASIENĖ,
Elena KAZANSKYTĖ-BURKAUSKIENĖ
Vokiečių okupacijos metais Kazanskių šeima – vyras Edvardas Kazanskis, buvęs Lietuvos armijos karininkas, jo žmona Olga ir penki jų vaikai – gyveno Vilniuje, Krivių gatvėje. Vyresniosios dukterys šeimoje buvo Edita (dabar Gargasienė) ir Elena (dabar Burkauskienė), po to sekė Nijolė, Jūratė ir pats mažiausias – sūnus Laimutis, gimęs 1941 metais. Vilniaus geto likvidavimo dieną, 1943 m. rugsėjo 23 d., į jų duris pasibeldė plonai apsirengusi, kiaurai peršlapusi mergina – Chana Chaiker (dabar Ana Frankfurt), ji prašė pagalbos. Pirma Chana paprašė paslėpti savo dviejų metų sūnėną, jos brolio sūnelį. Kazanskiai sutiko pasiimti vaiką, bet, deja, tą pačią dieną getas buvo apsuptas, prasidėjo jo likvidavimas, ir Chana į getą jau nebegalėjo patekti. Maža to, jos pačios padėtis buvo beviltiška. Nuo tos dienos visi suaugę Kazanskių šeimos nariai pradėjo ja rūpintis. Tai buvo laikas, kai mieste nuolat vyko areštai, todėl priimti tokį sprendimą buvo anaiptol nelengva. Iki tol Chana, ieškodama pagalbos, kreipėsi į daugelį savo prieškarinių pažįstamų, tie jos gailėjo, tačiau niekas nenorėjo rizikuoti savo ir savo šeimų narių gyvybe. Kazanskių šeimoje žmogiškumas nugalėjo baimę. Chana jie rūpinosi kaip savo vaiku, ji tapo šeimos nare. Vėliau konspiracijos sumetimais Chaną pradėjo vadinti Ana, ir padedant Lietuvos rašytojui Kaziui Borutai, kuris tuo metu buvo Eduardo Kazanskio sesers vyru, gavo jai dokumentus Anos Černyšovos vardu. Kai artimas Kazanskių giminaitis pasiūlė nuvežti Chaną į kaimą ir paslėpti ją ten, šeima nenorėjo su ja išsiskirti, jie liko gyventi kartu iki pat išvadavimo.
Visi Chanos Chaiker artimieji žuvo vokiečių okupacijos metu. Chana gyveno Kazanskių šeimoje, kol jai atsirado galimybė emigruoti per Lenkiją į Vakarus. Ji niekada nepamiršo Olgos Kazanskienės, jos vyro Edvardo ir vaikų, susirašinėjo su jais ir buvo atvažiavusi aplankyti. Dabar Ana Frankfurt (Chana Chaiker) gyvena JAV.
Edvardas KAZANSKIS
ir jų dukros Edita KAZANKSYTĖ-GARGASIENĖ,
Elena KAZANSKYTĖ-BURKAUSKIENĖ
Vokiečių okupacijos metais Kazanskių šeima – vyras Edvardas Kazanskis, buvęs Lietuvos armijos karininkas, jo žmona Olga ir penki jų vaikai – gyveno Vilniuje, Krivių gatvėje. Vyresniosios dukterys šeimoje buvo Edita (dabar Gargasienė) ir Elena (dabar Burkauskienė), po to sekė Nijolė, Jūratė ir pats mažiausias – sūnus Laimutis, gimęs 1941 metais. Vilniaus geto likvidavimo dieną, 1943 m. rugsėjo 23 d., į jų duris pasibeldė plonai apsirengusi, kiaurai peršlapusi mergina – Chana Chaiker (dabar Ana Frankfurt), ji prašė pagalbos. Pirma Chana paprašė paslėpti savo dviejų metų sūnėną, jos brolio sūnelį. Kazanskiai sutiko pasiimti vaiką, bet, deja, tą pačią dieną getas buvo apsuptas, prasidėjo jo likvidavimas, ir Chana į getą jau nebegalėjo patekti. Maža to, jos pačios padėtis buvo beviltiška. Nuo tos dienos visi suaugę Kazanskių šeimos nariai pradėjo ja rūpintis. Tai buvo laikas, kai mieste nuolat vyko areštai, todėl priimti tokį sprendimą buvo anaiptol nelengva. Iki tol Chana, ieškodama pagalbos, kreipėsi į daugelį savo prieškarinių pažįstamų, tie jos gailėjo, tačiau niekas nenorėjo rizikuoti savo ir savo šeimų narių gyvybe. Kazanskių šeimoje žmogiškumas nugalėjo baimę. Chana jie rūpinosi kaip savo vaiku, ji tapo šeimos nare. Vėliau konspiracijos sumetimais Chaną pradėjo vadinti Ana, ir padedant Lietuvos rašytojui Kaziui Borutai, kuris tuo metu buvo Eduardo Kazanskio sesers vyru, gavo jai dokumentus Anos Černyšovos vardu. Kai artimas Kazanskių giminaitis pasiūlė nuvežti Chaną į kaimą ir paslėpti ją ten, šeima nenorėjo su ja išsiskirti, jie liko gyventi kartu iki pat išvadavimo.
Visi Chanos Chaiker artimieji žuvo vokiečių okupacijos metu. Chana gyveno Kazanskių šeimoje, kol jai atsirado galimybė emigruoti per Lenkiją į Vakarus. Ji niekada nepamiršo Olgos Kazanskienės, jos vyro Edvardo ir vaikų, susirašinėjo su jais ir buvo atvažiavusi aplankyti. Dabar Ana Frankfurt (Chana Chaiker) gyvena JAV.