Žydų gelbėtojai
Janus (Janušauskienė) Tamara
MATAS JANUS (JANUŠAUSKAS)
TAMARA JANUS (JANUŠAUSKAS)
Karo metais Matas Janušauskas dirbo Kauno tekstilės trestui priklaususiame fabrike „Veltinis“, kurį kaip ir kitus tekstilės fabrikus vokiečių okupacinė valdžia perėmė į savo žinią ir kontrolę. Šaltą 1941–1942 žiemą fabrikas buvo priverstas gaminti daugiau produkcijos. Trūkstant kvalifikuotų darbininkų buvo pradėta siųsti į fabriką dirbti žmones iš Kauno geto. Matas Janušauskas buvo paskirtas fabriko direktoriumi ir per visą okupacijos laikotarpį, eidamas šias pareigas, Matas Janušauskas itin rizikuodamas teikė žydams neįkainojamą pagalbą: fabrikas tapo labai svarbia ryšių su išoriniu pasauliu paieškos vieta – ne vienas Kauno geto žydas, dirbęs šiame fabrike, susitarė su lietuviais dėl slėptuvės sau ir savo vaikams, keitė į maisto produktus savo daiktus. Kai Kauno getas buvo paverstas koncentracijos stovykla, žydams nebebuvo leidžiama išeiti iš geto dirbti, todėl gete žmonės pradėjo badauti. Bet didvyriškomis Mato Janušausko pastangomis buvo išrūpintas leidimas žydams ir toliau dirbti „Veltinio“ fabrike. Taip Matas Janušauskas pratęsė gyvenimą daugiau kaip 100 Kauno geto žydų. Į pagalbą žydams įsitraukė ir Mato Janušausko žmona Tamara. Pasklidus gandams apie pirmąją Vaikų akciją 1943-ųjų lapkritį Šiaulių gete, Matas Janušauskas vieną tamsų vakarą su savo žmona Tamara atėję prie spygliuotos geto tvoros paėmė dvejų su puse metų dr. Zalmano Grinbergo sūnų Imanuelį ir jį globojo iki karo pabaigos, o priartėjus frontui, pasiėmę berniuką, jie pasitraukė į Vokietiją ir koncentracijos stovyklų kalinių reabilitacijos centre įkurtame buvusiame Šv. Otilijos (Sankt Ottilien) vienuolyne suradę dr. Zalmaną Grinbergą, atidavė jam išgelbėtą sūnų. Iš profesoriaus bei filosofijos mokslų daktaro, Talmudo žinovo Samuelio Atlaso 1949 m. liudijimo apie Matą Janušauską: Visiems, kam tai gali būti svarbu:
aš noriu paliudyti Mato Janušausko iš Kauno (Lietuva), neseniai su šeima atvykusio iš Vokietijos į Australiją, asmeninius ir charakterio bruožus. Ponas Janušauskas yra puikaus būdo, išskirtinai kilni asmenybė. Jis ir jo šeima pasižymėjo tuo, kad vokiečių okupacijos Lietuvoje metais pasiaukojamai padėjo nacių persekiojamiems žydams. Daugybei žydų jis padėjo nelaimėje, rizikuodamas savo ir savo šeimos narių gyvybe. Tokių asmenybių yra labai mažai tarp ne žydų tautybės žmonių.
Iš daugybės jo nepaprastai humaniškų poelgių aš paminėsiu tik kelis, susijusius su mano šeimos nariais. Jis paėmė į savo namus mano sūnėno dr. Zalmano Grinbergo vaiką, taip jį išgelbėjo nuo neišvengiamos mirties. Dr. Z. Grinbergas šiuo metu gyvena Izraelyje ir eina vadovo pareigas – jis yra Beilinsono ligoninės netoli Tel Avivo direktorius. Ponas Janušauskas taip pat visomis įmanomomis priemonėmis padėjo mano broliui Jakobui Atlasui ir jo šeimai, kurie dabar gyvena Monrealyje (Kanada). Ponas Janušauskas buvo vieno Kauno fabriko direktorius. Fabrike jis buvo įdarbinęs daug Kauno geto žydų ir padarė jiems daug gero. Žydų tauta be galo dėkinga jam už didžiulę ir kilnią pagalbą tuo mums tragišku laikotarpiu.
TAMARA JANUS (JANUŠAUSKAS)
Karo metais Matas Janušauskas dirbo Kauno tekstilės trestui priklaususiame fabrike „Veltinis“, kurį kaip ir kitus tekstilės fabrikus vokiečių okupacinė valdžia perėmė į savo žinią ir kontrolę. Šaltą 1941–1942 žiemą fabrikas buvo priverstas gaminti daugiau produkcijos. Trūkstant kvalifikuotų darbininkų buvo pradėta siųsti į fabriką dirbti žmones iš Kauno geto. Matas Janušauskas buvo paskirtas fabriko direktoriumi ir per visą okupacijos laikotarpį, eidamas šias pareigas, Matas Janušauskas itin rizikuodamas teikė žydams neįkainojamą pagalbą: fabrikas tapo labai svarbia ryšių su išoriniu pasauliu paieškos vieta – ne vienas Kauno geto žydas, dirbęs šiame fabrike, susitarė su lietuviais dėl slėptuvės sau ir savo vaikams, keitė į maisto produktus savo daiktus. Kai Kauno getas buvo paverstas koncentracijos stovykla, žydams nebebuvo leidžiama išeiti iš geto dirbti, todėl gete žmonės pradėjo badauti. Bet didvyriškomis Mato Janušausko pastangomis buvo išrūpintas leidimas žydams ir toliau dirbti „Veltinio“ fabrike. Taip Matas Janušauskas pratęsė gyvenimą daugiau kaip 100 Kauno geto žydų. Į pagalbą žydams įsitraukė ir Mato Janušausko žmona Tamara. Pasklidus gandams apie pirmąją Vaikų akciją 1943-ųjų lapkritį Šiaulių gete, Matas Janušauskas vieną tamsų vakarą su savo žmona Tamara atėję prie spygliuotos geto tvoros paėmė dvejų su puse metų dr. Zalmano Grinbergo sūnų Imanuelį ir jį globojo iki karo pabaigos, o priartėjus frontui, pasiėmę berniuką, jie pasitraukė į Vokietiją ir koncentracijos stovyklų kalinių reabilitacijos centre įkurtame buvusiame Šv. Otilijos (Sankt Ottilien) vienuolyne suradę dr. Zalmaną Grinbergą, atidavė jam išgelbėtą sūnų. Iš profesoriaus bei filosofijos mokslų daktaro, Talmudo žinovo Samuelio Atlaso 1949 m. liudijimo apie Matą Janušauską: Visiems, kam tai gali būti svarbu:
aš noriu paliudyti Mato Janušausko iš Kauno (Lietuva), neseniai su šeima atvykusio iš Vokietijos į Australiją, asmeninius ir charakterio bruožus. Ponas Janušauskas yra puikaus būdo, išskirtinai kilni asmenybė. Jis ir jo šeima pasižymėjo tuo, kad vokiečių okupacijos Lietuvoje metais pasiaukojamai padėjo nacių persekiojamiems žydams. Daugybei žydų jis padėjo nelaimėje, rizikuodamas savo ir savo šeimos narių gyvybe. Tokių asmenybių yra labai mažai tarp ne žydų tautybės žmonių.
Iš daugybės jo nepaprastai humaniškų poelgių aš paminėsiu tik kelis, susijusius su mano šeimos nariais. Jis paėmė į savo namus mano sūnėno dr. Zalmano Grinbergo vaiką, taip jį išgelbėjo nuo neišvengiamos mirties. Dr. Z. Grinbergas šiuo metu gyvena Izraelyje ir eina vadovo pareigas – jis yra Beilinsono ligoninės netoli Tel Avivo direktorius. Ponas Janušauskas taip pat visomis įmanomomis priemonėmis padėjo mano broliui Jakobui Atlasui ir jo šeimai, kurie dabar gyvena Monrealyje (Kanada). Ponas Janušauskas buvo vieno Kauno fabriko direktorius. Fabrike jis buvo įdarbinęs daug Kauno geto žydų ir padarė jiems daug gero. Žydų tauta be galo dėkinga jam už didžiulę ir kilnią pagalbą tuo mums tragišku laikotarpiu.