Žydų gelbėtojai
Jacinavičaitė Viktorija
VIKTORIJA JACINAVIČAITĖ
ELENA JACINAVIČIUTĖ
Ada Chana Feldšteinaitė gimė 1938 metais kovo 13 dieną Kaune. Ados tėvas Levas Feldšteinas, tuomet jaunas, ką tik baigęs Kauno universitete medicinos studijas gydytojas, buvo Kauno hebrajų gimnazijos direktoriaus Cemacho Feldšteino vyriausiasis sūnus. Ados motina Sara Aronovskytė buvo jauniausia klestinčios verslininkės Esteros Aronovskienės duktė. Ados tėvai ir seneliai per Holokaustą žuvo, o mažąją Adą išgelbėjo seserys Elena ir Viktorija Jacinavičiutės. Prieškariu seserys Jacinavičiutės dirbo Cemacho Feldšteino šeimoje: Elena augino jaunėlį Ados tėvo Levo brolį Jošuą, o Viktorija dirbo Levo Feldšteino šeimoje Ados aukle. Kai naciai okupavo Lietuvą, Ada su tėvais atsidūrė Kauno gete. Apie artėjančią Vaikų akciją Ados tėvus tikriausiai įspėjo motinos brolis Leonas Aronovskis, dirbęs žydų geto policijoje. Mergaitė buvo užmigdyta ir paslėpta, jos nepavyko surasti. Po Vaikų akcijos Ados tėvai nusprendė išnešti iš geto dukrą. Levas Feldšteinas parūpino dukrelei padirbtą gimimo liudijimą Rimutės Kazimieros Komisaraitytės vardu ir sutarė su seserimis Viktorija ir Elena, kad jos apsiims gelbėti Adą. Papirkus sargybinius, Ada iš Vilijampolės per tiltą buvo išnešta į miestą ir perduota auklei Viktorijai Jacinavičaitei. Seserys Viktorija ir Elena Jacinavičiutės atstojo Adai motiną. Slapstydamos Adą, jos buvo priverstos dažnai keisti gyvenamąją vietą Kaune, slapstėsi ir aplinkiniuose kaimuose pas pažįstamus žmones. Po kiek laiko Viktorija su Ada grįžo į Kauną, į namus, kuriuose Viktorija dirbo, bet Adą auklė paslėpė pas savo pažįstamus Starkus, kurie augino du savo vaikus. Paskutine Ados slapstymo vieta tapo Pažaislio vienuolynas. Vienuolės gerai rūpinosi Ada. Nenuostabu, kad vienuolės norėjo pakrikštyti Adą, bet mergaitės auklės nesutiko, nes neprarado vilties, kad karui pasibaigus, Ados tėvai atsiras. Deja, Levas ir Sara Feldšteinai žuvo likviduojant Kauno getą. 1944-aisiais rugpjūtį, kai vokiečiai pasitraukė, Adai buvo šešeri metai. Ji ir toliau gyveno su auklėmis, pradėjo lankyti mokyklą. Vidurinę baigė su pagyrimu. 1961-aisiais Rimutė Kazimiera Komisaraitytė (Ada Feldšteinaitė) baigė Kauno medicinos institutą ir iki pat vedybų (Ada ištekėjo už Herco (Ediko) Levnerio) gyveno su Elena ir Viktorija Jacinavičiutėmis. Tik 1972 m., kai su šeima repatrijavo į Izraelį, Ada susigrąžino savo tikrąjį vardą ir pavardę.
Viktorija Jacinavičaitė ir Elena Jacinavičiutė 2015 metais pripažintos Pasaulio Tautų Teisuolėmis.
ELENA JACINAVIČIUTĖ
Ada Chana Feldšteinaitė gimė 1938 metais kovo 13 dieną Kaune. Ados tėvas Levas Feldšteinas, tuomet jaunas, ką tik baigęs Kauno universitete medicinos studijas gydytojas, buvo Kauno hebrajų gimnazijos direktoriaus Cemacho Feldšteino vyriausiasis sūnus. Ados motina Sara Aronovskytė buvo jauniausia klestinčios verslininkės Esteros Aronovskienės duktė. Ados tėvai ir seneliai per Holokaustą žuvo, o mažąją Adą išgelbėjo seserys Elena ir Viktorija Jacinavičiutės. Prieškariu seserys Jacinavičiutės dirbo Cemacho Feldšteino šeimoje: Elena augino jaunėlį Ados tėvo Levo brolį Jošuą, o Viktorija dirbo Levo Feldšteino šeimoje Ados aukle. Kai naciai okupavo Lietuvą, Ada su tėvais atsidūrė Kauno gete. Apie artėjančią Vaikų akciją Ados tėvus tikriausiai įspėjo motinos brolis Leonas Aronovskis, dirbęs žydų geto policijoje. Mergaitė buvo užmigdyta ir paslėpta, jos nepavyko surasti. Po Vaikų akcijos Ados tėvai nusprendė išnešti iš geto dukrą. Levas Feldšteinas parūpino dukrelei padirbtą gimimo liudijimą Rimutės Kazimieros Komisaraitytės vardu ir sutarė su seserimis Viktorija ir Elena, kad jos apsiims gelbėti Adą. Papirkus sargybinius, Ada iš Vilijampolės per tiltą buvo išnešta į miestą ir perduota auklei Viktorijai Jacinavičaitei. Seserys Viktorija ir Elena Jacinavičiutės atstojo Adai motiną. Slapstydamos Adą, jos buvo priverstos dažnai keisti gyvenamąją vietą Kaune, slapstėsi ir aplinkiniuose kaimuose pas pažįstamus žmones. Po kiek laiko Viktorija su Ada grįžo į Kauną, į namus, kuriuose Viktorija dirbo, bet Adą auklė paslėpė pas savo pažįstamus Starkus, kurie augino du savo vaikus. Paskutine Ados slapstymo vieta tapo Pažaislio vienuolynas. Vienuolės gerai rūpinosi Ada. Nenuostabu, kad vienuolės norėjo pakrikštyti Adą, bet mergaitės auklės nesutiko, nes neprarado vilties, kad karui pasibaigus, Ados tėvai atsiras. Deja, Levas ir Sara Feldšteinai žuvo likviduojant Kauno getą. 1944-aisiais rugpjūtį, kai vokiečiai pasitraukė, Adai buvo šešeri metai. Ji ir toliau gyveno su auklėmis, pradėjo lankyti mokyklą. Vidurinę baigė su pagyrimu. 1961-aisiais Rimutė Kazimiera Komisaraitytė (Ada Feldšteinaitė) baigė Kauno medicinos institutą ir iki pat vedybų (Ada ištekėjo už Herco (Ediko) Levnerio) gyveno su Elena ir Viktorija Jacinavičiutėmis. Tik 1972 m., kai su šeima repatrijavo į Izraelį, Ada susigrąžino savo tikrąjį vardą ir pavardę.
Viktorija Jacinavičaitė ir Elena Jacinavičiutė 2015 metais pripažintos Pasaulio Tautų Teisuolėmis.