Žydų gelbėtojai

Elena Gugienė prieš karą dirbo Kauno tuberkuliozės dispanseryje. Šioje gydymo įstaigoje dirbo ir žydų tautybės gydytojai bei medicinos seselės, kurie, karui prasidėjus, iš darbo buvo atleisti, priversti persikelti į gyventi getą, kur patyrė nepakenčiamas gyvenimo sąlygas, įvairiausius apribojimus ir draudimus, galiausiai masines žydų žudymo akcijas. Dar prieš persikeliant į getą, daugelis žydų stengėsi bent dalį savo daiktų ir vertybių palikti pažįstamiems lietuviams, prašydami tuos daiktus pasaugoti iki geresnių laikų. Elenos ir Romualdo Gugių pažįstami, skrybėlių fabriko savininkai Živčiūnai (karo metais šis fabrikas buvo perorganizuotas į „Veltinio“ fabriką) paliko Gugiams saugoti savo sidabrinių stalo įrankių rinkinį. Vėliau Elena Gugienė, Živčiūnienei prašant, dalį tų daiktų parduodavo ir nunešdavo pinigus Živčiūnienei, kuri karo metais kartu su kitais Kauno geto žydais buvo varoma dirbti priverstinių darbų į buvusį savo fabriką. Vieną kartą, per tokį pasimatymą su Živčiūniene, Elena Gugienė pamatė fabriko teritorijoje buvusią savo bendradarbę, TBC dispanserio rentgenologę Šeiną Suvalskytę, kuri gete gyveno su tėvu ir motina, o fabrike dirbdavo kaip darbininkė. Vėliau, eidama susitikti su Živčiūniene, Elena Gugienė visada susitikdavo ir su Šeina Suvalskyte, kuri jai kartą pasakė, kad Živčiūnų gete nebėra, greičiausiai jie bus išvežti į Estiją. Vieną 1944-ųjų gegužės rytą į Elenos ir Romualdo Gugių namo duris pasibeldė gydytoja Šeina Suvalskytė. Ji papirko vokiečių sargybinį, ir jis leido jai pasitraukti iš vedamos į darbą žydų kolonos. Gydytoja Šeina Suvalskytė jau buvo apėjusi visus savo pažįstamus lietuvius, tačiau niekas jos nepriėmė, nes bijojo represijų. Elena tuojau pat pasodino Šeiną Suvalskytę pusryčiauti, o pati nusprendė pasitarti su vyru. Romualdas buvo nusiteikęs ryžtingai ir abu nusprendė, kad išvaryti žmogų, bėgantį nuo mirties, tai tas pats kaip skęstančiam nepaduoti rankos. Elena su Romualdu pertvarkė Šeinai Suvalskytei skirtą kambarį, ėmėsi visų atsargumo priemonių, nepasakojo apie slepiamą moterį nei artimiems nei pažįstamiems, nei giminėms, gydė Šeiną jai netikėtai susirgus, o kai frontas priartėjo ir Elena su Romualdu nusprendė pasitraukti į Elenos tėviškės ūkį Muniškiuose (Kauno raj.), Šeiną ėmėsi globoti jų bendras pažįstamas Romanauskas, jis su Šeina Suvalskyte pasiliko gyventi Gugių name iki Kauno išvadavimo nuo vokiečių. Po karo Šeina Suvalskytė ištekėjo už labai gabaus gydytojo, vėliau tapusio Medicinos Instituto profesoriumi Giršo Vitenšteino. Ši gydytojų šeima labai artimai bendravo su Elena ir Romualdu Gugiais iki išvykimo į Izraelį.