Žydų gelbėtojai
Garbačiauskas Stepas
Marijona ir Steponas Garbačiauskai ir jų vaikai Marijona, Adolfina, Ona, Stepas ir Stasys
Icikas Gordimeris prieškaryje gyveno Papilėje. Jis buvo kalvis, šeima turėjo metalo dirbinių parduotuvę. 1937 metais Sonia ir Icikas Gordimeriai persikėlė į Šiaulius. 1941-ųjų birželį vokiečiams užėmus Šiaulius, šeima buvo priversta persikelti į Šiaulių getą. 1943 metų lapkričio 5 dieną Šiaulių gete buvo surengta Vaikų akcija. Iciko sūnus Jona Gordimeris ir jo brolis Šolomas (Simas) buvo paslėpti rūsyje, kur jie išbuvo 3 dienas. Per šias dienas Icikas susisiekė su Andrejumi Kalendra. Kalendra turėjo ūkį prie Žarėnų ir buvo nuolatinis Iciko parduotuvės pirkėjas. Icikas labai gerai pažinojo Kalendrą ir juo pasitikėjo. Andrejus Kalendra buvo gerai žinomas savo krašte, gerbiamas visų aplinkinių. Po to, kai Icikas pasikalbėjo su Kalendra, pastarasis surengė gelbėjimo operaciją, įtraukdamas į ją savo gimines ir draugus. Šolomą išnešė iš geto bulvių maiše ir nuvežė į Kalendų sodybą. Ten jis buvo pristatytas kaip pabėgėlis iš Rusijos. Šolomas liko ūkyje nuo 1943 m. lapkričio iki 1945 m. vasaros. Andrejus ir Monika Kalendros turėjo 5 dukteris: Viktoriją, Mortą, Sofiją, Nijolą ir Aną. 1951 metais Andrejus Kalendra, jo žmona Monika ir duktė Morta buvo ištremti į Sibirą. Andrejus ten ir mirė, o jo žmona ir duktė vėliau grįžo į Lietuvą.
Tą patį rytą, kai Šolomas buvo nugabentas pas Kalendras, Joną pasiėmė Antanas Plekavičius, kuris nuvežė Joną ir jo tėvus pas Steponą ir Marijoną Garbačiauskus. Marijona buvo Kalendros sesuo. Garbačiauskų šeimoje buvo 5 vaikai: Stepas, Marijona, Stasys, Adolfina ir Ona.
Išbuvusi pas Garbačiauskus 3 savaites, šeima persikėlė pas Vaškius. Tai buvo jauna pora, jie buvo geri Andrejaus Kalendros draugai. Jona Gordimeris gyveno Vaškių sodyboje iki 1943 m. pabaigos, o jo tėvai slapstėsi ten iki karo pabaigos. 1945 metų liepos 29 d. Vaškius nužudė rusai – už tai, kai Augustas atsisakė tarnauti Rusijos armijoje. Jų vienerių metų sūnų pasiėmė ir užaugino Zelma Vaškytė, Augusto sesuo.
1943 m. gruodžio pabaigoje Jona buvo nuvežtas pas Zelmą Vaškytę. Jį pristatinėjo kaip pabėgėlį iš Latvijos, nes Zelma buvo latvė. Jona liko jos ūkyje iki 1944 m. rugpjūčio. Po karo Zelmą ištrėmė į Sibirą, ji praleido ten 10 metų. Grįžusi į Lietuvą, ji mirė 1991 metais.
1944 rugpjūtį Jona buvo perkeltas pas Plekavičius. Antanas Plekavičius buvo geras Andrejaus Kalendros draugas. Šeimoje buvo dvi dukterys. Gordimeriai pasiėmė savo sūnus iš Plekavičių 1945 metais.
Po karo 1945 metais Gordimeris išvyko iš Lietuvos į JAV.
1947 metais, kai Garbačiauskai sužinojo apie Kalendrų šeimos likimą, jie pabėgo iš savo namų, slapstėsi pas savo draugus ir tokiu būdu sugebėjo išvengti Sibiro tremties.
90-aisiais George (Jona) Gordimeris susirašinėjo su 3 Kalendrų šeimos dukterimis, su Garbačiausko sūnumi ir Plekavičiaus dukterimi.
Icikas Gordimeris prieškaryje gyveno Papilėje. Jis buvo kalvis, šeima turėjo metalo dirbinių parduotuvę. 1937 metais Sonia ir Icikas Gordimeriai persikėlė į Šiaulius. 1941-ųjų birželį vokiečiams užėmus Šiaulius, šeima buvo priversta persikelti į Šiaulių getą. 1943 metų lapkričio 5 dieną Šiaulių gete buvo surengta Vaikų akcija. Iciko sūnus Jona Gordimeris ir jo brolis Šolomas (Simas) buvo paslėpti rūsyje, kur jie išbuvo 3 dienas. Per šias dienas Icikas susisiekė su Andrejumi Kalendra. Kalendra turėjo ūkį prie Žarėnų ir buvo nuolatinis Iciko parduotuvės pirkėjas. Icikas labai gerai pažinojo Kalendrą ir juo pasitikėjo. Andrejus Kalendra buvo gerai žinomas savo krašte, gerbiamas visų aplinkinių. Po to, kai Icikas pasikalbėjo su Kalendra, pastarasis surengė gelbėjimo operaciją, įtraukdamas į ją savo gimines ir draugus. Šolomą išnešė iš geto bulvių maiše ir nuvežė į Kalendų sodybą. Ten jis buvo pristatytas kaip pabėgėlis iš Rusijos. Šolomas liko ūkyje nuo 1943 m. lapkričio iki 1945 m. vasaros. Andrejus ir Monika Kalendros turėjo 5 dukteris: Viktoriją, Mortą, Sofiją, Nijolą ir Aną. 1951 metais Andrejus Kalendra, jo žmona Monika ir duktė Morta buvo ištremti į Sibirą. Andrejus ten ir mirė, o jo žmona ir duktė vėliau grįžo į Lietuvą.
Tą patį rytą, kai Šolomas buvo nugabentas pas Kalendras, Joną pasiėmė Antanas Plekavičius, kuris nuvežė Joną ir jo tėvus pas Steponą ir Marijoną Garbačiauskus. Marijona buvo Kalendros sesuo. Garbačiauskų šeimoje buvo 5 vaikai: Stepas, Marijona, Stasys, Adolfina ir Ona.
Išbuvusi pas Garbačiauskus 3 savaites, šeima persikėlė pas Vaškius. Tai buvo jauna pora, jie buvo geri Andrejaus Kalendros draugai. Jona Gordimeris gyveno Vaškių sodyboje iki 1943 m. pabaigos, o jo tėvai slapstėsi ten iki karo pabaigos. 1945 metų liepos 29 d. Vaškius nužudė rusai – už tai, kai Augustas atsisakė tarnauti Rusijos armijoje. Jų vienerių metų sūnų pasiėmė ir užaugino Zelma Vaškytė, Augusto sesuo.
1943 m. gruodžio pabaigoje Jona buvo nuvežtas pas Zelmą Vaškytę. Jį pristatinėjo kaip pabėgėlį iš Latvijos, nes Zelma buvo latvė. Jona liko jos ūkyje iki 1944 m. rugpjūčio. Po karo Zelmą ištrėmė į Sibirą, ji praleido ten 10 metų. Grįžusi į Lietuvą, ji mirė 1991 metais.
1944 rugpjūtį Jona buvo perkeltas pas Plekavičius. Antanas Plekavičius buvo geras Andrejaus Kalendros draugas. Šeimoje buvo dvi dukterys. Gordimeriai pasiėmė savo sūnus iš Plekavičių 1945 metais.
Po karo 1945 metais Gordimeris išvyko iš Lietuvos į JAV.
1947 metais, kai Garbačiauskai sužinojo apie Kalendrų šeimos likimą, jie pabėgo iš savo namų, slapstėsi pas savo draugus ir tokiu būdu sugebėjo išvengti Sibiro tremties.
90-aisiais George (Jona) Gordimeris susirašinėjo su 3 Kalendrų šeimos dukterimis, su Garbačiausko sūnumi ir Plekavičiaus dukterimi.