Žydų gelbėtojai

Ruzgys Juozas

KAZIMIERAS RUZGYS
MARCIJONA RUZGIENĖ
JUOZAS RUZGYS
STASĖ STAPUTIENĖ
GENOVAITĖ KARBAUSKIENĖ


Prieškariu Kazimieras ir Marcijona Ruzgiai su dukra Stase Ruzgaite (vėliau – Staputienė) ir Kazimiero broliu Juozu Ruzgiu gyveno Šilalės rajone, Katyčių kaime. Marcijona ir Kazimieras Ruzgiai savo sodyboje buvo įsteigę kaimo mokyklą, todėl abipusiu Ruzgių ir Antanavičių šeimų susitarimu pas Ruzgius iš Nevardėnų kaimo atsikėlė gyventi ir Marcijonos Ruzgienės sesers Barboros Antanavičienės dukra Genovaitė Antanavičiūtė (vėliau – Karbauskienė). Ruzgiai žemės turėjo nedaug (10 hektarų), visi šeimos nariai buvo darbštūs, sutarė tarpusavyje, gerbė kaimynus, gyveno gražiai ir pasiturimai.

Prasidėjęs karas neaplenkė ir Žemaitijos glūdumoje atokiame Šilalės valsčiaus vienkiemyje gyvenusių Ruzgių. Ankstyvą 1944-ųjų pavasarį iš Kaltinėnų atvažiavo geras šeimos pažįstamas Steponas Margevičius ir paprašė priglausti žydę. Iš Stasės Staputienės (Ruzgaitės) prisiminimų: Kazimieras Ruzgys sukvietė visus šeimos narius į kambarį ir paaiškino, kad prisiimame didžiulę atsakomybę – ar visi šeimos nariai tai supranta ir pritaria? Paaiškino, kas už tai gresia ir kad visa šeima neišsiduotume, nors ir tektų mirti. Šeima sutiko. Kitos dienos vakare minėta moteris Ruzgių šeimos buvo priglobta. Tai buvo maždaug 30-ies metų juodais banguotais plaukais moteris iš Kauno Bronė Richmanaitė, pagal vyrą Gator. Po kiek dienų Bronė paprašė Ruzgio priglausti ir jos dukrytę Renutę. Tas pats Margevičius atvedė mergaitę iš netoli Kaltinėnų esančio Žilių kaimo. Abi gyveno Ruzgių namo palėpėje ir tik vakarais išeidavo pakvėpuoti grynu oru. Tai truko iki 1944 metų lapkričio. Sovietų kariuomenė jau buvo pražygiavusi per Kaltinėnus ir nustūmusi vokiečius į vakarus, tad Bronė su Renute išvyko į Kauną, sužinojusi, kad liko gyvas ir jos brolis.

Po kurio laiko Bronė vėl atvyko pas Ruzgius ir pakvietė juos atvažiuoti į Kauną, bet buvo sunkus metas, Ruzgiai vis atidėliojo viešnagę, kol galiausiai ryšys nutrūko. Po kurio laiko Bronė Gator su dukrele ir broliu emigravo į JAV.

1945 metais liepą stribai Nevardėnų kaime sudegino Ruzgių globotinės Genovaitės Antanavičiūtės tėvų sodybą su visais joje buvusiais žmonėmis. Genovaitė neteko 5 artimiausių žmonių: tėvų Mykolo ir Barboros Antanavičių, 2 metukų dukterėčios Nijolytės, 17 metų brolio Zenono ir 12 metų broliuko Pranelio. Genovaitės globėjai Ruzgiai tapo jai antraisiais tėvais. 1948 metais Ruzgių šeimą su Genovaite Antanavičiūte ištrėmė į Sibirą, į Irkutsko sritį. Tremtyje 1956 metais Genovaitė ištekėjo už Antano Karbauskio. 1956 metais Ruzgių šeima buvo reabilituota ir 1958-aisiais visi grįžo į Lietuvą. Kai Ruzgiai buvo tremtyje, jų Lietuvoje ieškojo Bronė Gator, tačiau nesėkmingai. Ryšiai atsinaujino Ruzgiams grįžus iš tremties.

Marcijona ir Kazimieras Ruzgiai 2002 metais apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, 2021 metais Jad Vašem pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais. Per šią ceremoniją Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti ir kiti šios šeimos nariai: Stasė Staputienė (Ruzgaitė), Ruzgių augintinė Genovaitė Karbauskienė (Antanavičiūtė) ir Juozas Ruzgys, kartu su sutuoktiniais Ruzgiais teikę gyvybiškai svarbią pagalbą besislapsčiusioms Bronei Richmanaitei (Gator) ir jos dukrelei Renutei.
Jūs naudojate dideliems ekranams pritaikytą svetainės versiją.

Perjungti į mažesniems ekranams pritaikytą svetainės versiją
Mobili versija