Žydų gelbėtojai
Smetona Antanas
MARIJA MEDĖMIENĖ
ANTANAS SMETONA
Žydė Sonia Balbachienė su šeima – vokiečiu vyru ir sūnumi Teliku – iki karo gyveno Kaune. Sonios vyras dirbo teisėju Kauno apygardos teisme. Nacių okupacijos metais Sonia su sūnumi pateko į getą. Jos vyras išvyko į Vokietiją, tačiau po kurio laiko grįžo ir jam pavyko iš geto išsivesti sūnų. Sonia liko gete.
Vieną 1943 metų dieną artima Balbachų bičiulė Marija Šemetienė (vėliau – Medėmienė) sutiko Sonią mieste. Marijos vyras Bonifacas Šemetas su Sonios vyru kadaise buvo bendradarbiai. Bonifacas Šemetas mirė 1931 m. po nesėkmingos apendicito operacijos ir tolimesnių komplikacijų, būdamas vos 38 m. Marija Šemetienė liko našlė su dviem vaikais – dukra Liucija ir vyresniu sūnumi Ričardu, kuris karo metu jau buvo vedęs ir gyveno atskirai. Marija pasikvietė Sonią Balbachienę pas save į namus. Moterys nutarė, kad Sonia turi palikti getą ir pasiėmusi savo daiktus ateiti gyventi pas Mariją Šemetienę su dukra Liucija. Tačiau jos abi gyveno vieno kambario bute, todėl buvo nuspręsta, kad visgi Sonia apsigyvens pas artimus Šemetų draugus Antaną ir Jadvygą Smetonas, nes jų namuose yra daugiau vietos.
Ištrūkti iš geto Soniai padėjo „Spindulio“ spaustuvėje Kaune dirbęs Pranas Vocelka, kuris aprūpino Sonią paties padirbtais dokumentais.
Antanas Smetona su žmona Jadvyga Smetoniene, sūnumi Tomu ir dukra Sigute nacių okupacijos metais gyveno Kaune, Žaliakalnyje, Petro Vileišio g. 3. Jadvyga dirbo aktore Kauno jaunojo žiūrovo teatre. Jos vyras Antanas buvo prezidento Antano Smetonos brolio Motiejaus sūnus.
Iš Jadvygos Smetonienės dukros Sigutės Smetonaitės-Petrauskienės liudijimo: Kartą mama parsivedė namo kažkokią moterį ir pasakė, kad šita ponia pas mus kurį laiką pagyvens. Mama sakė, kad ji yra tolima mūsų giminaitė ir ją reikia vadinti teta. Ta moteris buvo graži, šviesiaplaukė ir aš, nedrįsdama ją vadinti teta, vadinau ponia teta. Kai pas mus užeidavo kokie nors svetimi žmonės ar šiaip pažįstami, ta ponia visada eidavo į kambarį, į kurį patekti buvo galima tik pro virtuvę ir vonios kambarį. Durys buvo kiek mažesnės negu kitų kambarių ir tėvelis ant tų durų dar prikalė kažkokį paveikslą. Kambarys buvo toks pusiau slaptas. Mama tokį tos ponios elgesį mums su broliu aiškino tuo, kad ji neturi kuo gražiai apsirengti, todėl ir nenori rodytis svetimiems žmonėms.
Iš Marijos Medėmienės (Šemetienės) dukros Liucijos Lesauskienės (Šemetaitės) liudijimo: Vokiečių kariuomenei traukiantis iš Lietuvos 1944 m. vasarą mes visi drauge – p. Smetonos, p. Sonia Balbachienė ir mudvi su mama – gyvenome mūsų draugų gyd. Kizlauskų ūkyje Raudondvaryje. Ponia Sonia buvo labai rami, nors mūsų name buvo apsistoję vokiečių karininkai. [...] Ji buvo blondinė, gerai šnekėjo lietuviškai ir niekam nekilo noras pasiteirauti apie jos tautybę.
Kai vokiečių kariuomenė buvo išstumta ir Lietuvą antrąkart okupavo sovietai, Sonia gana greitai išvyko pas savo seserį į Ameriką, kur jau gyveno jos sūnus. Sonios vyras karo metais žuvo.
Po karo Marija Šemetienė ištekėjo antrąkart už gydytojo odontologo Adolfo Medemo ir su dukra Liucija persikraustė į daktaro butą Kaune Kęstučio gatvėje. Marija Medėmienė mirė 1956 m.
Smetonų šeima 1948 metais buvo ištremta į Sibirą. Sigutė Smetonaitė su vyru ir vaiku į Lietuvą sugrįžo 1963 metais, vėliau parsivežė ir savo tėvus. Už Sonios Balbachienės gelbėjimą nacių okupacijos metais Jadvyga Smetonienė 1995 metais buvo apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.
ANTANAS SMETONA
Žydė Sonia Balbachienė su šeima – vokiečiu vyru ir sūnumi Teliku – iki karo gyveno Kaune. Sonios vyras dirbo teisėju Kauno apygardos teisme. Nacių okupacijos metais Sonia su sūnumi pateko į getą. Jos vyras išvyko į Vokietiją, tačiau po kurio laiko grįžo ir jam pavyko iš geto išsivesti sūnų. Sonia liko gete.
Vieną 1943 metų dieną artima Balbachų bičiulė Marija Šemetienė (vėliau – Medėmienė) sutiko Sonią mieste. Marijos vyras Bonifacas Šemetas su Sonios vyru kadaise buvo bendradarbiai. Bonifacas Šemetas mirė 1931 m. po nesėkmingos apendicito operacijos ir tolimesnių komplikacijų, būdamas vos 38 m. Marija Šemetienė liko našlė su dviem vaikais – dukra Liucija ir vyresniu sūnumi Ričardu, kuris karo metu jau buvo vedęs ir gyveno atskirai. Marija pasikvietė Sonią Balbachienę pas save į namus. Moterys nutarė, kad Sonia turi palikti getą ir pasiėmusi savo daiktus ateiti gyventi pas Mariją Šemetienę su dukra Liucija. Tačiau jos abi gyveno vieno kambario bute, todėl buvo nuspręsta, kad visgi Sonia apsigyvens pas artimus Šemetų draugus Antaną ir Jadvygą Smetonas, nes jų namuose yra daugiau vietos.
Ištrūkti iš geto Soniai padėjo „Spindulio“ spaustuvėje Kaune dirbęs Pranas Vocelka, kuris aprūpino Sonią paties padirbtais dokumentais.
Antanas Smetona su žmona Jadvyga Smetoniene, sūnumi Tomu ir dukra Sigute nacių okupacijos metais gyveno Kaune, Žaliakalnyje, Petro Vileišio g. 3. Jadvyga dirbo aktore Kauno jaunojo žiūrovo teatre. Jos vyras Antanas buvo prezidento Antano Smetonos brolio Motiejaus sūnus.
Iš Jadvygos Smetonienės dukros Sigutės Smetonaitės-Petrauskienės liudijimo: Kartą mama parsivedė namo kažkokią moterį ir pasakė, kad šita ponia pas mus kurį laiką pagyvens. Mama sakė, kad ji yra tolima mūsų giminaitė ir ją reikia vadinti teta. Ta moteris buvo graži, šviesiaplaukė ir aš, nedrįsdama ją vadinti teta, vadinau ponia teta. Kai pas mus užeidavo kokie nors svetimi žmonės ar šiaip pažįstami, ta ponia visada eidavo į kambarį, į kurį patekti buvo galima tik pro virtuvę ir vonios kambarį. Durys buvo kiek mažesnės negu kitų kambarių ir tėvelis ant tų durų dar prikalė kažkokį paveikslą. Kambarys buvo toks pusiau slaptas. Mama tokį tos ponios elgesį mums su broliu aiškino tuo, kad ji neturi kuo gražiai apsirengti, todėl ir nenori rodytis svetimiems žmonėms.
Iš Marijos Medėmienės (Šemetienės) dukros Liucijos Lesauskienės (Šemetaitės) liudijimo: Vokiečių kariuomenei traukiantis iš Lietuvos 1944 m. vasarą mes visi drauge – p. Smetonos, p. Sonia Balbachienė ir mudvi su mama – gyvenome mūsų draugų gyd. Kizlauskų ūkyje Raudondvaryje. Ponia Sonia buvo labai rami, nors mūsų name buvo apsistoję vokiečių karininkai. [...] Ji buvo blondinė, gerai šnekėjo lietuviškai ir niekam nekilo noras pasiteirauti apie jos tautybę.
Kai vokiečių kariuomenė buvo išstumta ir Lietuvą antrąkart okupavo sovietai, Sonia gana greitai išvyko pas savo seserį į Ameriką, kur jau gyveno jos sūnus. Sonios vyras karo metais žuvo.
Po karo Marija Šemetienė ištekėjo antrąkart už gydytojo odontologo Adolfo Medemo ir su dukra Liucija persikraustė į daktaro butą Kaune Kęstučio gatvėje. Marija Medėmienė mirė 1956 m.
Smetonų šeima 1948 metais buvo ištremta į Sibirą. Sigutė Smetonaitė su vyru ir vaiku į Lietuvą sugrįžo 1963 metais, vėliau parsivežė ir savo tėvus. Už Sonios Balbachienės gelbėjimą nacių okupacijos metais Jadvyga Smetonienė 1995 metais buvo apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.