Žydų gelbėtojai
Žvinklevičius Jonas
ONA LEŠINSKIENĖ (ŽVINKLEVIČIENĖ)
JONAS ŽVINKLEVIČIUS
Giršas (Cvi) ir Brainė Rozmaičiai su dviem vaikais prieškariu gyveno Šiauliuose. 1941 m. birželio 28 d., praėjus vos dviem dienom po to, kai naciai įžengė į Šiaulius, prasidėjo žydų vyrų areštai, trukę ilgiau nei savaitę. Suimtieji buvo suvaryti į Šiaulių kalėjimą, kur buvo nepakeliamos gyvenimo sąlygos: vyrai marinami badu, mušami, luošinami, iš jų buvo tyčiojamasi, o vėliau jie išvežami sušaudyti. Tarp Šiauliuose suimtų žydų buvo ir Rozmaičių šeimos vyrai – Giršas (Cvi) Rozmaitis, jo tėvas ir brolis. Giršui Rozmaičiui pavyko ištrūkti iš kalėjimo, o jo brolis ir tėvas buvo nužudyti. Giršo Rozmaičio šeimos nariai – žmona Brainė ir du mažamečiai vaikai – Mauša ir Chana, motina Genia, seserys Rachilė ir Maša – buvo įkalinti Šiaulių gete. Visą nacių okupacijos laiką Giršui Rozmaičiui ir jo šeimai apsirūpinti maistu padėjo jo draugas iš prieškario laikų – Jonas Žvinklevičius. Giršas dirbo Frenkelio avalynės fabrike ir grįždamas iš darbo stengdavosi atnešti šeimai maisto, kurį dažniausiai jam perduodavo Jonas Žvinklevičius. Kadangi sklido kalbos, kad žydų vaikus rengiamasi atskirti nuo tėvų, Ona Žvinklevičienė prašė Rozmaičių perduoti jai savo vaikus, tačiau Rozmaičiai nusprendė gete likti visi kartu. Deja, tragiška lemtis Giršo ir Brainės Rozmaičių šeimą ištiko 1943 m. pabaigoje. Lapkričio 5 d. Šiaulių gete įvyko garsioji Vaikų akcija, kurios aukomis tapo 570 vaikų ir 260 senelių. Tarp pagrobtų ir į Aušvicą išvežtų žmonių buvo ir Rozmaičių vaikai – dukrytė Chana (g. 1941) ir sūnus Mauša (g. 1939). Praėjus kuriam laikui po šios akcijos, Giršas ir Brainė Rozmaičiai pabėgo iš Šiaulių geto ir iki nacių pasitraukimo iš Šiaulių slapstėsi pas Joną ir Oną Žvinklevičius, gyvenusius Šiaulių mieste, Dainavos tako gatvėje. 1944 m. vasarą, prasidėjus Šiaulių geto ir aplinkinių darbo stovyklų kalinių deportacijai į nacių koncentracijos stovyklas, į Štuthofą buvo išvežtos Giršo Rozmaičio motina ir seserys. Motina Štuthofe žuvo, o seserys liko gyvos ir sugrįžusios į Šiaulius gyveno ten iki 1970-ųjų, kol visa Rozmaičių šeima, tarp kurių buvo Giršas ir Brainė Rozmaičiai bei po karo gimusi jų dukra Genutė, nusprendė emigruoti į Izraelį. Praėjus keleriems metams po savo vyro Jono Žvinklevičiaus mirties, Ona Žvinklevičienė ištekėjo už Prano Lešinsko ir tapo Lešinskiene. Dėl Jono Žvinklevičiaus ir Onos Lešinskienės (Žvinklevičienės) pripažinimo Pasaulio Tautų Teisuoliais kreipėsi Izraelyje gyvenantys išgelbėtų Giršo (Cvi) ir Brainės Rozmaičių palikuonys.
JONAS ŽVINKLEVIČIUS
Giršas (Cvi) ir Brainė Rozmaičiai su dviem vaikais prieškariu gyveno Šiauliuose. 1941 m. birželio 28 d., praėjus vos dviem dienom po to, kai naciai įžengė į Šiaulius, prasidėjo žydų vyrų areštai, trukę ilgiau nei savaitę. Suimtieji buvo suvaryti į Šiaulių kalėjimą, kur buvo nepakeliamos gyvenimo sąlygos: vyrai marinami badu, mušami, luošinami, iš jų buvo tyčiojamasi, o vėliau jie išvežami sušaudyti. Tarp Šiauliuose suimtų žydų buvo ir Rozmaičių šeimos vyrai – Giršas (Cvi) Rozmaitis, jo tėvas ir brolis. Giršui Rozmaičiui pavyko ištrūkti iš kalėjimo, o jo brolis ir tėvas buvo nužudyti. Giršo Rozmaičio šeimos nariai – žmona Brainė ir du mažamečiai vaikai – Mauša ir Chana, motina Genia, seserys Rachilė ir Maša – buvo įkalinti Šiaulių gete. Visą nacių okupacijos laiką Giršui Rozmaičiui ir jo šeimai apsirūpinti maistu padėjo jo draugas iš prieškario laikų – Jonas Žvinklevičius. Giršas dirbo Frenkelio avalynės fabrike ir grįždamas iš darbo stengdavosi atnešti šeimai maisto, kurį dažniausiai jam perduodavo Jonas Žvinklevičius. Kadangi sklido kalbos, kad žydų vaikus rengiamasi atskirti nuo tėvų, Ona Žvinklevičienė prašė Rozmaičių perduoti jai savo vaikus, tačiau Rozmaičiai nusprendė gete likti visi kartu. Deja, tragiška lemtis Giršo ir Brainės Rozmaičių šeimą ištiko 1943 m. pabaigoje. Lapkričio 5 d. Šiaulių gete įvyko garsioji Vaikų akcija, kurios aukomis tapo 570 vaikų ir 260 senelių. Tarp pagrobtų ir į Aušvicą išvežtų žmonių buvo ir Rozmaičių vaikai – dukrytė Chana (g. 1941) ir sūnus Mauša (g. 1939). Praėjus kuriam laikui po šios akcijos, Giršas ir Brainė Rozmaičiai pabėgo iš Šiaulių geto ir iki nacių pasitraukimo iš Šiaulių slapstėsi pas Joną ir Oną Žvinklevičius, gyvenusius Šiaulių mieste, Dainavos tako gatvėje. 1944 m. vasarą, prasidėjus Šiaulių geto ir aplinkinių darbo stovyklų kalinių deportacijai į nacių koncentracijos stovyklas, į Štuthofą buvo išvežtos Giršo Rozmaičio motina ir seserys. Motina Štuthofe žuvo, o seserys liko gyvos ir sugrįžusios į Šiaulius gyveno ten iki 1970-ųjų, kol visa Rozmaičių šeima, tarp kurių buvo Giršas ir Brainė Rozmaičiai bei po karo gimusi jų dukra Genutė, nusprendė emigruoti į Izraelį. Praėjus keleriems metams po savo vyro Jono Žvinklevičiaus mirties, Ona Žvinklevičienė ištekėjo už Prano Lešinsko ir tapo Lešinskiene. Dėl Jono Žvinklevičiaus ir Onos Lešinskienės (Žvinklevičienės) pripažinimo Pasaulio Tautų Teisuoliais kreipėsi Izraelyje gyvenantys išgelbėtų Giršo (Cvi) ir Brainės Rozmaičių palikuonys.