Žydų gelbėtojai
Dudziec Jadwiga
JADWIGA DUDZIEC
Jadwiga Dudziec gimė Javorų (Jawory) kaime, Govorovo (Goworowo) apskrityje, Lenkijoje. Iš gimtojo kaimo išvyko būdama keturiolikos ir 1926 m. pradėjo mokslus Viešpaties prisikėlimo seserų kongregacijos privačioje Varšuvos mokytojų seminarijoje. Seminariją baigė 1931 m. ir gavo darbą Ašmenoje (dab. Baltarusija). 1934 m. persikėlė į Vilnių, studijavo Vilniaus Stepono Batoro universiteto (dab. Vilniaus universitetas) Matematikos ir gamtos fakultete, kurį baigė 1939 metais. Gyvendama Vilniuje Jadwiga užmezgė kontaktus su Vilniaus lenkų skautėmis ir buvo priimta į vyresniųjų skaučių grupę „Makrele“ (liet. „Skumbrės“). Dar prieš karą Dudziec užmezgė ryšius su Sionistų žydų skautų judėjimu. Nacių okupacijos Lietuvoje metu ji dirbo žydų pogrindžio organizacijoje, padėjo rasti slėptuves daugeliui žydų, gauti jiems reikalingus dokumentus, darbo pažymėjimus. Važinėdama darbo reikalais perduodavo ginklus žydų partizanams įvairiuose Lietuvos miestuose, kartu su Jungtinės partizanų organizacijos (JPO) nariais kūrė pasipriešinimo strategijas. Dudziec leido naudoti savo butą kaip susitikimų vietą žydų pasipriešinimo judėjimo nariams. Jadwiga, rizikuodama būti sugauta, prisisegusi geltoną žvaigždę eidavo į getą, iš ten išvesdavo jaunas žydes ir veždavo jas paslėpti į kaimą. Taip pat iš geto gelbėdavo ir mažus vaikus, o jei nepavykdavo jų atiduoti kam nors kaime, vesdavo juos į seserų šaričių vienuolyną, esantį Subačiaus gatvėje. Šaritės rūpinosi našlaičiais ir priimdavo Jadwigos atvestus žydų vaikus. Iš Dudziec bendražygės atsiminimų: 1941-ųjų rudenį nuvažiavome su Jadze vežimu į Pabradės apylinkes, pasiimdamos su savimi keletą jaunų žydžių, kad paslėptume jas pas pažįstamus. Be to, Jadzė vežė vienerių metų vaiką, kurį visą kelią prižiūrėjo. Mums pavyko palikti tik vieną merginą – su likusiomis turėjome grįžti atgal, nes mums grėsė gaudynės. Du kūdikius Jadzė paliko pas šarites Vilniuje. Deja, pačios Dudziec likimas susiklostė tragiškai – 1944-ųjų liepą mūšio dėl Vilniaus metu, kuriame dalyvavo nacistinės Vokietijos, Armijos Krajovos, Raudonosios armijos daliniai ir partizanų būriai, bombos skeveldra pataikė Dudziec į koją. Ji buvo stipriai sužeista, bet į ligoninę nuvežta tik po kelių dienų, jau būdama sunkios būklės. Koją teko amputuoti, tačiau ir tai neišgelbėjo Dudziec gyvybės – praėjus kelioms dienoms po operacijos liepos 17 d. ji mirė ligoninėje. Pati būdama sunkios būklės, Jadwiga nesiliovė galvoti apie kitus. Savo namuose ji slėpė žydų daiktus ir net prieš mirtį rūpinosi, kad jie liktų išsaugoti, sakė, kam juos reikia atiduoti. Dudziec palaidota Vilniaus Rasų kapinėse. Kasmet Lietuvos lenkų skautės iš 9-osios Vilniaus komandos „Viator“ lanko jos kapą ir prisimena drąsią, pasiaukojančią skautę Jadwigą Dudziec. Nors jos gyvenimas taip netikėtai nutrūko, per 32 metus ji padėjo daugybei žydų išsaugoti savo gyvybę, vaikus, turtą. Ji buvo svarbi ryšininkė tarp žydų pogrindžio organizacijos ir išorinio pasaulio, pamaldi katalikė, aukojusi savo laiką, rizikavusi, o galų gale ir paaukojusi gyvybę padėdama kitiems. 1999 m. liepos 17 d. Jad Vašem pripažino Jadwigą Dudziec Pasaulio Tautų Teisuole. 2019 m. Lenkijos Prezidentas Andrzejus Duda už žydų gelbėjimą Antrojo pasaulinio karo metu apdovanojo Jadwigą Dudziec „Polonia Restituta“ ordino Vado kryžiumi (Krzyż Komandorski Orderu „Odrodzenia Polski“).
Jadwiga Dudziec gimė Javorų (Jawory) kaime, Govorovo (Goworowo) apskrityje, Lenkijoje. Iš gimtojo kaimo išvyko būdama keturiolikos ir 1926 m. pradėjo mokslus Viešpaties prisikėlimo seserų kongregacijos privačioje Varšuvos mokytojų seminarijoje. Seminariją baigė 1931 m. ir gavo darbą Ašmenoje (dab. Baltarusija). 1934 m. persikėlė į Vilnių, studijavo Vilniaus Stepono Batoro universiteto (dab. Vilniaus universitetas) Matematikos ir gamtos fakultete, kurį baigė 1939 metais. Gyvendama Vilniuje Jadwiga užmezgė kontaktus su Vilniaus lenkų skautėmis ir buvo priimta į vyresniųjų skaučių grupę „Makrele“ (liet. „Skumbrės“). Dar prieš karą Dudziec užmezgė ryšius su Sionistų žydų skautų judėjimu. Nacių okupacijos Lietuvoje metu ji dirbo žydų pogrindžio organizacijoje, padėjo rasti slėptuves daugeliui žydų, gauti jiems reikalingus dokumentus, darbo pažymėjimus. Važinėdama darbo reikalais perduodavo ginklus žydų partizanams įvairiuose Lietuvos miestuose, kartu su Jungtinės partizanų organizacijos (JPO) nariais kūrė pasipriešinimo strategijas. Dudziec leido naudoti savo butą kaip susitikimų vietą žydų pasipriešinimo judėjimo nariams. Jadwiga, rizikuodama būti sugauta, prisisegusi geltoną žvaigždę eidavo į getą, iš ten išvesdavo jaunas žydes ir veždavo jas paslėpti į kaimą. Taip pat iš geto gelbėdavo ir mažus vaikus, o jei nepavykdavo jų atiduoti kam nors kaime, vesdavo juos į seserų šaričių vienuolyną, esantį Subačiaus gatvėje. Šaritės rūpinosi našlaičiais ir priimdavo Jadwigos atvestus žydų vaikus. Iš Dudziec bendražygės atsiminimų: 1941-ųjų rudenį nuvažiavome su Jadze vežimu į Pabradės apylinkes, pasiimdamos su savimi keletą jaunų žydžių, kad paslėptume jas pas pažįstamus. Be to, Jadzė vežė vienerių metų vaiką, kurį visą kelią prižiūrėjo. Mums pavyko palikti tik vieną merginą – su likusiomis turėjome grįžti atgal, nes mums grėsė gaudynės. Du kūdikius Jadzė paliko pas šarites Vilniuje. Deja, pačios Dudziec likimas susiklostė tragiškai – 1944-ųjų liepą mūšio dėl Vilniaus metu, kuriame dalyvavo nacistinės Vokietijos, Armijos Krajovos, Raudonosios armijos daliniai ir partizanų būriai, bombos skeveldra pataikė Dudziec į koją. Ji buvo stipriai sužeista, bet į ligoninę nuvežta tik po kelių dienų, jau būdama sunkios būklės. Koją teko amputuoti, tačiau ir tai neišgelbėjo Dudziec gyvybės – praėjus kelioms dienoms po operacijos liepos 17 d. ji mirė ligoninėje. Pati būdama sunkios būklės, Jadwiga nesiliovė galvoti apie kitus. Savo namuose ji slėpė žydų daiktus ir net prieš mirtį rūpinosi, kad jie liktų išsaugoti, sakė, kam juos reikia atiduoti. Dudziec palaidota Vilniaus Rasų kapinėse. Kasmet Lietuvos lenkų skautės iš 9-osios Vilniaus komandos „Viator“ lanko jos kapą ir prisimena drąsią, pasiaukojančią skautę Jadwigą Dudziec. Nors jos gyvenimas taip netikėtai nutrūko, per 32 metus ji padėjo daugybei žydų išsaugoti savo gyvybę, vaikus, turtą. Ji buvo svarbi ryšininkė tarp žydų pogrindžio organizacijos ir išorinio pasaulio, pamaldi katalikė, aukojusi savo laiką, rizikavusi, o galų gale ir paaukojusi gyvybę padėdama kitiems. 1999 m. liepos 17 d. Jad Vašem pripažino Jadwigą Dudziec Pasaulio Tautų Teisuole. 2019 m. Lenkijos Prezidentas Andrzejus Duda už žydų gelbėjimą Antrojo pasaulinio karo metu apdovanojo Jadwigą Dudziec „Polonia Restituta“ ordino Vado kryžiumi (Krzyż Komandorski Orderu „Odrodzenia Polski“).