Žydų gelbėtojai
Polina Tarasevič
Polina TARASEVIČ (1905–1943)
Nužudyta 1943 metais miške netoli Jašiūnų
Iš Anatolijaus Kasinskio (Kasryelio Bernano) 2009 m. vasario mėn. 5 d. liudijimo:
Vieną naktį mano motina, policininkui davusi gražią dėžutę su sidabriniais šaukšteliais, mane ir mano brolius Samuelį ir Šolemą išvedė iš geto. Nuėjome link Jašiūnų ir pradžioje slapstėmės miškuose netoli Pilakainių, Turgelių, Parudominio kaimų (apie 30–40 km nuo Vilniaus). Tačiau kartą kažkas iš vietinių mus išdavė, policininkai visus sugavo ir nuvedė į mišką sušaudyti. Privertė motiną ir vyresnįjį brolį kasti duobę, tačiau nežinia kodėl policininkas šovė pro šalį ir mus visus paleido. Kurį laiką slapstėmės miške, tačiau visiems kartu slapstytis buvo labai sudėtinga. Todėl motina, susitarus su vietos gyventojais, kuriais pasitikėjo, nusprendė mane ir jaunesnįjį brolį atiduoti į skirtingas vietas: skirtingus kaimus, esančius netoli vienas kito. Vyresnįjį sūnų Šolemą ji pasiliko prie savęs. Vietiniai gyventojai labai bijojo slėpti žydus, ir tai suprantama: už tai juos pačius galėjo sušaudyti. Nepaisant to, buvo žmonių, kurie atjautė šį didžiulį žmoniškąjį sielvartą ir elgėsi labai pagarbiai. O kai kas galėjo įduoti žydą, pažadėjus 16 kg cukraus kaip paskatinimą.
Aš gyvenau pas Poliną Tarasevič Pratečenkos (dab. Biržiškės) kaime Vilniaus rajone. Kartu su mumis gyveno Polinos Tarasevič dukterėčia Sofija Juljevna Petrovskaja (vėliau Vasiljeva), kuri iki šiol ten gyvena: ji yra mano pasakojamų įvykių liudininkė. Kartą naktį vokiečiai kartu su policininkais netikėtai surengė gaudynes. Kažkas iš vietinių gyventojų išdavė mano motiną ir brolį. Išdavė ir moterį, kuri savo namuose mane slėpė – Poliną Martynovną Tarasevič. Ji spėjo man pasakyti, kad pabėgčiau į mišką, todėl ir likau gyvas. O sodybą ir visą jos ūkį policininkai sudegino.
Ryte, kai grįžau iš miško, man pasakė, kad Poliną Tarasevič kartu su mano motina ir broliu įsodino į vežimą, pririšo ir nuvežė sušaudyti. Polinos Tarasevič giminaičiams po kelių dienų pavyko ją slapčia atkasti ir perlaidoti kapinėse. Kaip pasakojo Polinos Tarasevič dukterėčia Sofija Juljevna Petrovskaja, jos kūne nebuvo aptikta kulkų žymių: ji buvo sumušta ir nukankinta.
Kur nužudyti ir palaidoti mano motina ir brolis Šolemas, nežinau iki šiol.
Nužudyta 1943 metais miške netoli Jašiūnų
Iš Anatolijaus Kasinskio (Kasryelio Bernano) 2009 m. vasario mėn. 5 d. liudijimo:
Vieną naktį mano motina, policininkui davusi gražią dėžutę su sidabriniais šaukšteliais, mane ir mano brolius Samuelį ir Šolemą išvedė iš geto. Nuėjome link Jašiūnų ir pradžioje slapstėmės miškuose netoli Pilakainių, Turgelių, Parudominio kaimų (apie 30–40 km nuo Vilniaus). Tačiau kartą kažkas iš vietinių mus išdavė, policininkai visus sugavo ir nuvedė į mišką sušaudyti. Privertė motiną ir vyresnįjį brolį kasti duobę, tačiau nežinia kodėl policininkas šovė pro šalį ir mus visus paleido. Kurį laiką slapstėmės miške, tačiau visiems kartu slapstytis buvo labai sudėtinga. Todėl motina, susitarus su vietos gyventojais, kuriais pasitikėjo, nusprendė mane ir jaunesnįjį brolį atiduoti į skirtingas vietas: skirtingus kaimus, esančius netoli vienas kito. Vyresnįjį sūnų Šolemą ji pasiliko prie savęs. Vietiniai gyventojai labai bijojo slėpti žydus, ir tai suprantama: už tai juos pačius galėjo sušaudyti. Nepaisant to, buvo žmonių, kurie atjautė šį didžiulį žmoniškąjį sielvartą ir elgėsi labai pagarbiai. O kai kas galėjo įduoti žydą, pažadėjus 16 kg cukraus kaip paskatinimą.
Aš gyvenau pas Poliną Tarasevič Pratečenkos (dab. Biržiškės) kaime Vilniaus rajone. Kartu su mumis gyveno Polinos Tarasevič dukterėčia Sofija Juljevna Petrovskaja (vėliau Vasiljeva), kuri iki šiol ten gyvena: ji yra mano pasakojamų įvykių liudininkė. Kartą naktį vokiečiai kartu su policininkais netikėtai surengė gaudynes. Kažkas iš vietinių gyventojų išdavė mano motiną ir brolį. Išdavė ir moterį, kuri savo namuose mane slėpė – Poliną Martynovną Tarasevič. Ji spėjo man pasakyti, kad pabėgčiau į mišką, todėl ir likau gyvas. O sodybą ir visą jos ūkį policininkai sudegino.
Ryte, kai grįžau iš miško, man pasakė, kad Poliną Tarasevič kartu su mano motina ir broliu įsodino į vežimą, pririšo ir nuvežė sušaudyti. Polinos Tarasevič giminaičiams po kelių dienų pavyko ją slapčia atkasti ir perlaidoti kapinėse. Kaip pasakojo Polinos Tarasevič dukterėčia Sofija Juljevna Petrovskaja, jos kūne nebuvo aptikta kulkų žymių: ji buvo sumušta ir nukankinta.
Kur nužudyti ir palaidoti mano motina ir brolis Šolemas, nežinau iki šiol.