Žydų gelbėtojai
Pranas Laucevičius
Pranas LAUCEVIČIUS (1911–1944)
Pranas Laucevičius ir jo žmona Rūta Gurvičiūtė sušaudyti 1944 spalio 5 Kairiškių kaime, šalia Tryškių.
Liudija Jakovas Gurvičius, Rūtos Gurvičiūtės-Laucevičienės brolis:
Sesers Rūtos ir jos vyro Prano likimas susiklostė tragiškai.
Dar prieš Telšių geto likvidavimą Rūta pradėjo dirbti Telšių „Alkos“ muziejuje. Nuo gimnazijos laikų ji pažinojo Praną Laucevičių, kuris ją mylėjo ir pačiu kritiškiausiu Rūtai laikotarpiu nusprendė ją gelbėti. Išsivežė Rūtą iš muziejaus gruodžio 22 d.. Jie slapta susituokė, apsigyveno netoli Latvijos sienos – Laižuvoje, tenai Pranas mokytojavo. 1942 m. lapkritį jiems gimė sūnus Telesforas. Vaikelį Pranas perdavė globoti savo motinai ir seseriai Jadvygai į Telšius. Dar tais pačiais metais, Rūtai ir Pranui tebegyvenant Laižuvoje, kažkas Rūtą atpažino, ir ji parašė savo motinai atsisveikinimo laišką, bet man nežinomu būdu tąkart išsigelbėjo. 1944 m. Rūta su Pranu persikėlė į Kairiškių kaimą netoli Tryškių. Pranas ten vėl dirbo mokykloje, Rūta jam padėjo. Paskutinėmis karo dienomis, kai vokiečiai bėgo, ją atpažino vienas vietinis vokietis, kuris 1939 m. kartu su Rūta mokėsi Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Vietos gyventojai gerai žinojo apie įvykusią šiurpią tragediją – Rūtą ir Praną sušaudė paskutinę vokiečių okupacijos dieną prie Virvytės upelės.
Pranas Laucevičius ir jo žmona Rūta Gurvičiūtė sušaudyti 1944 spalio 5 Kairiškių kaime, šalia Tryškių.
Liudija Jakovas Gurvičius, Rūtos Gurvičiūtės-Laucevičienės brolis:
Sesers Rūtos ir jos vyro Prano likimas susiklostė tragiškai.
Dar prieš Telšių geto likvidavimą Rūta pradėjo dirbti Telšių „Alkos“ muziejuje. Nuo gimnazijos laikų ji pažinojo Praną Laucevičių, kuris ją mylėjo ir pačiu kritiškiausiu Rūtai laikotarpiu nusprendė ją gelbėti. Išsivežė Rūtą iš muziejaus gruodžio 22 d.. Jie slapta susituokė, apsigyveno netoli Latvijos sienos – Laižuvoje, tenai Pranas mokytojavo. 1942 m. lapkritį jiems gimė sūnus Telesforas. Vaikelį Pranas perdavė globoti savo motinai ir seseriai Jadvygai į Telšius. Dar tais pačiais metais, Rūtai ir Pranui tebegyvenant Laižuvoje, kažkas Rūtą atpažino, ir ji parašė savo motinai atsisveikinimo laišką, bet man nežinomu būdu tąkart išsigelbėjo. 1944 m. Rūta su Pranu persikėlė į Kairiškių kaimą netoli Tryškių. Pranas ten vėl dirbo mokykloje, Rūta jam padėjo. Paskutinėmis karo dienomis, kai vokiečiai bėgo, ją atpažino vienas vietinis vokietis, kuris 1939 m. kartu su Rūta mokėsi Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Vietos gyventojai gerai žinojo apie įvykusią šiurpią tragediją – Rūtą ir Praną sušaudė paskutinę vokiečių okupacijos dieną prie Virvytės upelės.