Žydų gelbėtojai
Jonas Jurevičius
Jonas JUREVIČIUS (1894–1944)
Sušaudytas 1944 m. Kauno IX Forte
Leonija Jurevičiūtė-Sudeikienė liudija:
Jonas ir Juzefa Jurevičiai su keturiomis dukterimis Leonija, Valerija, Birute, Vanda ir sūnumi Jonu gyveno Žemaitkiemio kaime, Lapių valsčiuje, netoli Kauno. Nuo 1943 m. rudens Jurevičių namai tapo prieglauda septyniems pabėgusiems iš Kauno geto žydams, tarp kurių buvo Mejeris Jelinas, Danielis Kaplanas, Chaja Šuster, Kartingeris, Kalmanskienė ir jos anūkas. Beveik kasdien pas Jurevičius užeidavo ir gydytojas Abramavičius, kurį Jurevičiai aprūpindavo maistu. Be minėtų žydų sodybos kluone slapstėsi ir vienas rusų belaisvis. Tokią didelę grupę žmonių aprūpinti maistu ir pastoge buvo labai sudėtinga. Rizika ypač padidėjo, kai 1943 m. gruodį iš IX-ojo Forto pabėgo didelė grupė kalinių ir vokiečiai pradėjo intensyviai kratyti apylinkes. Apie gresiantį pavojų žydai nuolat gaudavo perspėjimų ir iš geto pogrindžio organizacijos, todėl keli besislapstantys, tarp kurių buvo Mejeris Jelinas, Danielis Kaplanas ir Kalmanskienė, sugrįžo į getą. 1944 m. balandžio viduryje vokiečiai apsupo sodybą, sudegino kluoną kartu su ten besislapstančiu rusų belaisviu, žiauriai sumušė Juzę Jurevičienę, suėmė ir išsivežė Chają Šuster, Kartingerį ir sodybos šeimininką Joną Jurevičių.
Suimtieji žydai ir sodybos šeimininkas Jonas Jurevičius buvo sušaudyti IX-jame Forte. Jurevičiaus dukterys suspėjo paslėpti Kalmanskienės anūką, kitą dieną Leonija ir Birutė nuvežė berniuką į benediktinių vienuolyną. Taip berniukas buvo išgelbėtas, po karo jį paėmė giminės ir išsivežė į Izraelį.
Leonija Jurevičiūtė-Sudeikienė liudija:
Jonas ir Juzefa Jurevičiai su keturiomis dukterimis Leonija, Valerija, Birute, Vanda ir sūnumi Jonu gyveno Žemaitkiemio kaime, Lapių valsčiuje, netoli Kauno. Nuo 1943 m. rudens Jurevičių namai tapo prieglauda septyniems pabėgusiems iš Kauno geto žydams, tarp kurių buvo Mejeris Jelinas, Danielis Kaplanas, Chaja Šuster, Kartingeris, Kalmanskienė ir jos anūkas. Beveik kasdien pas Jurevičius užeidavo ir gydytojas Abramavičius, kurį Jurevičiai aprūpindavo maistu. Be minėtų žydų sodybos kluone slapstėsi ir vienas rusų belaisvis. Tokią didelę grupę žmonių aprūpinti maistu ir pastoge buvo labai sudėtinga. Rizika ypač padidėjo, kai 1943 m. gruodį iš IX-ojo Forto pabėgo didelė grupė kalinių ir vokiečiai pradėjo intensyviai kratyti apylinkes. Apie gresiantį pavojų žydai nuolat gaudavo perspėjimų ir iš geto pogrindžio organizacijos, todėl keli besislapstantys, tarp kurių buvo Mejeris Jelinas, Danielis Kaplanas ir Kalmanskienė, sugrįžo į getą. 1944 m. balandžio viduryje vokiečiai apsupo sodybą, sudegino kluoną kartu su ten besislapstančiu rusų belaisviu, žiauriai sumušė Juzę Jurevičienę, suėmė ir išsivežė Chają Šuster, Kartingerį ir sodybos šeimininką Joną Jurevičių.
Suimtieji žydai ir sodybos šeimininkas Jonas Jurevičius buvo sušaudyti IX-jame Forte. Jurevičiaus dukterys suspėjo paslėpti Kalmanskienės anūką, kitą dieną Leonija ir Birutė nuvežė berniuką į benediktinių vienuolyną. Taip berniukas buvo išgelbėtas, po karo jį paėmė giminės ir išsivežė į Izraelį.