Žydų gelbėtojai
Žilėnas Kazimieras
Zosė Paukštė
Karolis ir Juozapota, Jonas ir Teklė Butkevičiai
Kazimieras ir Konstancija Račinskai
Kazimieras ir Apolonija Žilėnai
Juozas ir Domicėlė Trinkūnai
Alfonsas ir Veronika Gasparavičiai, jų vaikai Antanas ir Teklė
Jerachmielis Korbas su žmona Miriam ir vaikais gyveno Ignalinoje. Jerachmielis buvo prekybininkas, jį ir jo šeimos narius pažinojo labai daug aplinkinių valstiečių. Prasidėjus karui, kai Korbų šeima buvo įkalinta gete, keletas valstiečių šeimų, nepaisydami rizikos, padėjo Korbų šeimai. Pirmoji į pagalbą atėjo Zosė Paukštė, pažinojusi Korbų šeimą prieškaryje, dirbusi jų namuose. Sužinojusi, kad rengiama Akcija, 1941-ųjų spalį ji padėjo Korbams pabėgti iš Ignalinos geto. Ji negalėjo priimti Korbų pas save, prieštaravo jos vyras, todėl Zosė surado kitus žmones ir vėliau, per visą okupacijos laikotarpį, Zosė palaikė ryšį su Korbais. Ilgesnį laiką Korbų sūnūs Mošė ir Leonas buvo pas Karolį ir Juozapotą, Joną ir Teklę Butkevičius Bėgūnų kaime. Kai 1943 metais teko iš ten išeiti, juos priėmė, globojo ir padėjo kuo galėdami Kazimieras ir Konstancija Račinskai. Vėliau Korbų šeima išsiskyrė, pradėjo slapstytis atskirai, jiems padėjo įvairių tautybių Švenčionių krašto gyventojai – lenkai, lietuviai, rusai. Rusė valstietė Jelizavta Denisiuk, pas kurią persikėlė Miriam Korb kartu su kaimynais Kazimieru ir Apolonija Žilėnais paruošė slapstymosi vietą ir Miriam vyrui Jerachmieliui.
Tragedija ištiko šeimą 1943-ųjų pabaigoje. Gestapas suėmė Miriam Korb, ji buvo sušaudyta Paneriuose.
Jerachmielis ir jos sūnūs Mošė ir Leonas ir toliau besislapstydami vaikščiojo iš vienų valstiečių pas kitus. Tėvas surado prieglobstį pas lenkų valstiečius – Vaclavą ir Ježy Bukovskius, gyvenusius kaime netoli Ignalinos.. Sūnums Mošė ir Leonui, kurį laiką atrodė geriausia slėptis miške, maistą jie gaudavo iš aplinkinių valstiečių. 1943/44 metais jie buvo prisiglaudę pas Juozą ir Domicėlę Trinkūnus, slėpėsi jų kluone. Juozas Trinkūnas padėdavo maistu ir kai berniukai slapstėsi miškuose.
1944 metų gegužės-liepos mėnesiais Leonas ir Mošė Korbai, rado prieglobstį Alfonso ir Veronikos Gasparavičių šeimoje Dūdų kaime. Vienas iš brolių – Leonas Korbas sunkiai susirgo, jį gydė ir juo rūpinosi visa Gasparavičių šeima – Alfonsas ir Veronika Gasparavičiai ir jų vaikai Antanas, Juozas ir Teklė. Leonas ir Mošė Korbai išliko gyvi, jie sulaukė karo pabaigos pas Gasparavičius. Išgyveno ir berniukų tėvas Jerachmielis Korbas. Visi trys Korbų šeimos nariai 1944-jų rudenį per Lenkiją emigravo į Palestiną.
Karolis ir Juozapota, Jonas ir Teklė Butkevičiai
Kazimieras ir Konstancija Račinskai
Kazimieras ir Apolonija Žilėnai
Juozas ir Domicėlė Trinkūnai
Alfonsas ir Veronika Gasparavičiai, jų vaikai Antanas ir Teklė
Jerachmielis Korbas su žmona Miriam ir vaikais gyveno Ignalinoje. Jerachmielis buvo prekybininkas, jį ir jo šeimos narius pažinojo labai daug aplinkinių valstiečių. Prasidėjus karui, kai Korbų šeima buvo įkalinta gete, keletas valstiečių šeimų, nepaisydami rizikos, padėjo Korbų šeimai. Pirmoji į pagalbą atėjo Zosė Paukštė, pažinojusi Korbų šeimą prieškaryje, dirbusi jų namuose. Sužinojusi, kad rengiama Akcija, 1941-ųjų spalį ji padėjo Korbams pabėgti iš Ignalinos geto. Ji negalėjo priimti Korbų pas save, prieštaravo jos vyras, todėl Zosė surado kitus žmones ir vėliau, per visą okupacijos laikotarpį, Zosė palaikė ryšį su Korbais. Ilgesnį laiką Korbų sūnūs Mošė ir Leonas buvo pas Karolį ir Juozapotą, Joną ir Teklę Butkevičius Bėgūnų kaime. Kai 1943 metais teko iš ten išeiti, juos priėmė, globojo ir padėjo kuo galėdami Kazimieras ir Konstancija Račinskai. Vėliau Korbų šeima išsiskyrė, pradėjo slapstytis atskirai, jiems padėjo įvairių tautybių Švenčionių krašto gyventojai – lenkai, lietuviai, rusai. Rusė valstietė Jelizavta Denisiuk, pas kurią persikėlė Miriam Korb kartu su kaimynais Kazimieru ir Apolonija Žilėnais paruošė slapstymosi vietą ir Miriam vyrui Jerachmieliui.
Tragedija ištiko šeimą 1943-ųjų pabaigoje. Gestapas suėmė Miriam Korb, ji buvo sušaudyta Paneriuose.
Jerachmielis ir jos sūnūs Mošė ir Leonas ir toliau besislapstydami vaikščiojo iš vienų valstiečių pas kitus. Tėvas surado prieglobstį pas lenkų valstiečius – Vaclavą ir Ježy Bukovskius, gyvenusius kaime netoli Ignalinos.. Sūnums Mošė ir Leonui, kurį laiką atrodė geriausia slėptis miške, maistą jie gaudavo iš aplinkinių valstiečių. 1943/44 metais jie buvo prisiglaudę pas Juozą ir Domicėlę Trinkūnus, slėpėsi jų kluone. Juozas Trinkūnas padėdavo maistu ir kai berniukai slapstėsi miškuose.
1944 metų gegužės-liepos mėnesiais Leonas ir Mošė Korbai, rado prieglobstį Alfonso ir Veronikos Gasparavičių šeimoje Dūdų kaime. Vienas iš brolių – Leonas Korbas sunkiai susirgo, jį gydė ir juo rūpinosi visa Gasparavičių šeima – Alfonsas ir Veronika Gasparavičiai ir jų vaikai Antanas, Juozas ir Teklė. Leonas ir Mošė Korbai išliko gyvi, jie sulaukė karo pabaigos pas Gasparavičius. Išgyveno ir berniukų tėvas Jerachmielis Korbas. Visi trys Korbų šeimos nariai 1944-jų rudenį per Lenkiją emigravo į Palestiną.