Žydų gelbėtojai
Zajančkovskis (Zajaczkowski) Bronislavas
Bronislavas ir Filomena Zajančkovskiai (Zajaczkowski)
Bronislavas ir Filomena Zajančkovskiai (Zajaczkowski) gyveno Švenčionių rajone, Prienų kaimo pakraštyje. 1942-ųjų gruodį pas Zajančkovskius atėjo šio kaimo gyventojas Majevskis (Majewski) ir paprašė paslėpti du žydus iš netolimos Pabradės – Vulfą ir Miriam Bratanskius (Wulf Bratanski, Miriam Bratanski). 1942-ųjų spalį, likviduojant getą, beveik visa Bratanskių giminė buvo nužudyta. Išgyveno tik Vulfas ir Miriam. Gruodžio mėnesį jie atėjo į Prienų kaimą. Vulfas susirado prieškario draugą Majevskį ir paprašė paslėpti jį. Majevskis gyveno šio kaimo centre, todėl bijojo savo namuose slapstyti žydus. Tačiau jis leido Vulfui ir Miriam Bratanskiams pasilikti, o pats tuo tarpu kreipėsi į Zajančkovskį, kuris sutiko priimti Bratanskius. “Zajančkovskiai buvo paprasti, religingi, geros širdies valstiečiai. Gerai žinodami kuo rizikuoja slapstydami žydus, jie sutiko slėpti mus savo namuose”, – taip savo liudijime parašė Miriam. Vulfas ir Miriam slapstėsi pas Zajančkovskius 5 mėnesius. Vieną dieną į kaimą įžengė vokiečiai. Jie ieškojo partizanų ir žydų. Bratanskiams teko palikti Zajančkovskių namus. Tai buvo 1943-ųjų gegužę. Jie patraukė į miškus, tačiau Miriam susirgo odos liga ir Vulfas nusprendė kreiptis pas savo draugą gydytoją iš gimtojo miesto. Vulfas parašė gydytojui laišką ir Miriam nusprendė perduoti laišką Zajančkovskiui, tikėdamasi, kad Zajančkovskis susitiks su gydytoju. Bronislovas labai šiltai sutiko Miriam savo namuose, ir pasakė, kad trys partizanai miega jo klėtyje. Taip pasakęs jis pridūrė, kad, galbūt, jiems padedant, Vulfui pavyks prisijungti prie partizanų. Miriam pasikalbėjo su jais, nors jai ir kilo įtarimų dėl jų laikysenos. Partizanai sutiko susitikti su ja ir jos broliu ateinančią naktį miške. Sugrįžusi į mišką ji papasakojo broliui apie susitikimą ir savo įtarimus. Praėjus penkioms dienoms Bratanskis naktį atėjo pas Zajančkovskius. Bronislovas gulėjo lovoje žiauriai, negailestingai sumuštas. Jis pasakė Volfui, kad taip vadinami „partizanai“ po neįvykusio susitikimo su Bratanskiais miške tą pačią naktį sugrįžo pas Zajančkovskį ir jį sumušė. Kai jis atsisakė prisipažinti, kad jis padėjo žydams, jie nusprendė nužudyti jį.
Jį išgelbėjo tik kaimo seniūno įsikišimas, kuris pasakė, kad Zajančkovskis nenormalus, ir kad jis nesugebėtų niekam padėti. Zajančkovskis pasakė, kad dabartinėje situacijoje jis jiems nebegali padėti, ir kad jie turi kuo greičiau išeiti iš šio kaimo. Zajančkovskis jiems davė kelionei maisto, ir Miriam su Vulfu išėjo. Bratanskiai išgyveno, karui pasibaigus jie repatrijavo į Izraelį, tačiau niekada nepamiršo savo geradarių – jie padėjo Zajančkovkiams, o jų dukra Vanda svečiavosi Izraelyje. Miriam taip pat pora kartų aplankė savo gelbėtojus Lietuvoje. Net po Bronislovo ir Filomenos mirties jie nuoširdžiai bendravo su Zajančkovskių vaikais.
Iš Pasaulio Tautų Teisuolių Enciklopedijos:
the Encyclopedia of the Righteous Among the Nations
Rescuers of Jews during the Holocaust.
Poland. Volume Editors Sara Bender and Shmuel Krakowski.
Yad Vashem Jerusalem, 2004
Bronislavas ir Filomena Zajančkovskiai (Zajaczkowski) gyveno Švenčionių rajone, Prienų kaimo pakraštyje. 1942-ųjų gruodį pas Zajančkovskius atėjo šio kaimo gyventojas Majevskis (Majewski) ir paprašė paslėpti du žydus iš netolimos Pabradės – Vulfą ir Miriam Bratanskius (Wulf Bratanski, Miriam Bratanski). 1942-ųjų spalį, likviduojant getą, beveik visa Bratanskių giminė buvo nužudyta. Išgyveno tik Vulfas ir Miriam. Gruodžio mėnesį jie atėjo į Prienų kaimą. Vulfas susirado prieškario draugą Majevskį ir paprašė paslėpti jį. Majevskis gyveno šio kaimo centre, todėl bijojo savo namuose slapstyti žydus. Tačiau jis leido Vulfui ir Miriam Bratanskiams pasilikti, o pats tuo tarpu kreipėsi į Zajančkovskį, kuris sutiko priimti Bratanskius. “Zajančkovskiai buvo paprasti, religingi, geros širdies valstiečiai. Gerai žinodami kuo rizikuoja slapstydami žydus, jie sutiko slėpti mus savo namuose”, – taip savo liudijime parašė Miriam. Vulfas ir Miriam slapstėsi pas Zajančkovskius 5 mėnesius. Vieną dieną į kaimą įžengė vokiečiai. Jie ieškojo partizanų ir žydų. Bratanskiams teko palikti Zajančkovskių namus. Tai buvo 1943-ųjų gegužę. Jie patraukė į miškus, tačiau Miriam susirgo odos liga ir Vulfas nusprendė kreiptis pas savo draugą gydytoją iš gimtojo miesto. Vulfas parašė gydytojui laišką ir Miriam nusprendė perduoti laišką Zajančkovskiui, tikėdamasi, kad Zajančkovskis susitiks su gydytoju. Bronislovas labai šiltai sutiko Miriam savo namuose, ir pasakė, kad trys partizanai miega jo klėtyje. Taip pasakęs jis pridūrė, kad, galbūt, jiems padedant, Vulfui pavyks prisijungti prie partizanų. Miriam pasikalbėjo su jais, nors jai ir kilo įtarimų dėl jų laikysenos. Partizanai sutiko susitikti su ja ir jos broliu ateinančią naktį miške. Sugrįžusi į mišką ji papasakojo broliui apie susitikimą ir savo įtarimus. Praėjus penkioms dienoms Bratanskis naktį atėjo pas Zajančkovskius. Bronislovas gulėjo lovoje žiauriai, negailestingai sumuštas. Jis pasakė Volfui, kad taip vadinami „partizanai“ po neįvykusio susitikimo su Bratanskiais miške tą pačią naktį sugrįžo pas Zajančkovskį ir jį sumušė. Kai jis atsisakė prisipažinti, kad jis padėjo žydams, jie nusprendė nužudyti jį.
Jį išgelbėjo tik kaimo seniūno įsikišimas, kuris pasakė, kad Zajančkovskis nenormalus, ir kad jis nesugebėtų niekam padėti. Zajančkovskis pasakė, kad dabartinėje situacijoje jis jiems nebegali padėti, ir kad jie turi kuo greičiau išeiti iš šio kaimo. Zajančkovskis jiems davė kelionei maisto, ir Miriam su Vulfu išėjo. Bratanskiai išgyveno, karui pasibaigus jie repatrijavo į Izraelį, tačiau niekada nepamiršo savo geradarių – jie padėjo Zajančkovkiams, o jų dukra Vanda svečiavosi Izraelyje. Miriam taip pat pora kartų aplankė savo gelbėtojus Lietuvoje. Net po Bronislovo ir Filomenos mirties jie nuoširdžiai bendravo su Zajančkovskių vaikais.
Iš Pasaulio Tautų Teisuolių Enciklopedijos:
the Encyclopedia of the Righteous Among the Nations
Rescuers of Jews during the Holocaust.
Poland. Volume Editors Sara Bender and Shmuel Krakowski.
Yad Vashem Jerusalem, 2004