Žydų gelbėtojai
Valeikienė Malvina
MARCELĖ JARUŠEVIČIENĖ (JAROŠEVIČIENĖ)
ANTANAS JARUŠEVIČIUS (JAROŠEVIČIUS)
MALVINA VALEIKIENĖ
MILDA EMILIJA MARKONIENĖ (VALEIKAITĖ)
Malvina Šokelytė (vėliau Valeikienė) gimė, augo ir gimnaziją baigė Rygoje. Pirmojo pasaulinio karo metais pateko į Rusiją, ten baigė pedagogikos kursus, dirbo Jekaterinoslavo lietuvių tremtinių pradžios mokyklos vedėja. Ištekėjo už lietuvybės puoselėtojo Mato Valeikos, caro žandarų persekioto dėl tautinių įsitikinimų. 1918 m. šeima grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Giedraičiuose. Malvina Valeikienė iš pradžių dirbo Giedraičių pradžios mokykloje, 1920–1927 m. vadovavo Giedraičių progimnazijai. M. Valeikienė kartu su vyru Matu dalyvavo kovose dėl Lietuvos nepriklausomybės. Giedraičiuose Malvinai ir Matui Valeikoms gimė trys dukros: Danutė, Milda ir Laima. 1937 m. Matas Valeika mirė. Malvina Valeikienė apsigyveno Kaune ir dirbo mokytoja Jono Jablonskio pradžios mokykloje. Didžiąją dalį nacių okupacijos Malvina Valeikienė praleido Giedraičiuose, kur gyveno jos tėvai ir dukra Milda (Milda prižiūrėjo Malvinos Valeikienės tėvus). Milda Valeikaitė nuo vaikystės draugavo su Giedraičų žydaite Esfira Gutmanaite. Iš Mildos Emilijos Markonienės (Valeikaitės) dukters Elonos Ruzgienės prisiminimų: „Vokiečiams užėmus Giedraičius, prasidėjo žydų areštai. Mano mama Milda Valeikaitė paslapčia nuo senelių parsivedė į namus savo draugę Esfirą ir slėpė ją mansardoje, kur seneliai neužlipdavo, ten nešdavo Esfirai ir valgyti. Kadangi mano senelė Malvina Valeikienė dažnai grįždavo į Giedraičius, Milda nuo mamos slėpti nenorėjo, todėl pasisakė jai, ir abi nusprendė slėpti Esfirą, kiek bus įmanoma. Prasidėjus kratoms ir žydų žudynėms, bijodamos, kad kas nors gali įduoti, pasitarusios, nusprendė paprašyti Mato Valeikos pusbrolio Antano Jaroševičiaus, žinomo tame krašte dailininko ir kraštotyrininko, priimti Esfirą Gutmanaitę. 1941-ųjų rudenį Esfirą vežime, uždengę šiaudais, nuvežė į Karklynės vienkiemį pas Antaną ir Marcelę Jaroševičius. Kai sužinodavo, kad vienkiemiuose bus atliekamos kratos, Esfirą tekdavo slėpti kitur. Antanas Jaroševičius turėjo apie 40 avilių, tad kartais Esfirai tekdavo ilgai tūnoti avilyje.“
Esfira Gutmanaitė Karklynėje pas Antaną ir Marcelę Jaroševičius buvo slepiama nuo 1941 m. rudens iki 1943 m. rudens. Iškilus pavojui Jaroševičiai rado Esfirai saugią slapstymo vietą Dudėnų kaime. Malvina Valeikienė kaip įmanydama padėjo ir miške besislapstantiems Esfiros tėvams. Esfiros tėvas Icikas Gutmanas 1944 m. miške sunkiai susirgo ir mirė. Esfira ir jos motina Beilė Gutmanienė liko gyvos.
Esfira Gutmanaitė palaikė ryšius su savo gelbėtojais ir po karo. Dėl savo motinos Esfiros Gutmanaitės gelbėtojų Malvinos Valeikienės, Mildos Emilijos Markonienės (Valeikaitės), Antano ir Marcelės Jaroševičių apdovanojimo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi kreipėsi Vilniuje gyvenanti Esfiros Gutmanaitės duktė Guoda Litvaitienė.
ANTANAS JARUŠEVIČIUS (JAROŠEVIČIUS)
MALVINA VALEIKIENĖ
MILDA EMILIJA MARKONIENĖ (VALEIKAITĖ)
Malvina Šokelytė (vėliau Valeikienė) gimė, augo ir gimnaziją baigė Rygoje. Pirmojo pasaulinio karo metais pateko į Rusiją, ten baigė pedagogikos kursus, dirbo Jekaterinoslavo lietuvių tremtinių pradžios mokyklos vedėja. Ištekėjo už lietuvybės puoselėtojo Mato Valeikos, caro žandarų persekioto dėl tautinių įsitikinimų. 1918 m. šeima grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Giedraičiuose. Malvina Valeikienė iš pradžių dirbo Giedraičių pradžios mokykloje, 1920–1927 m. vadovavo Giedraičių progimnazijai. M. Valeikienė kartu su vyru Matu dalyvavo kovose dėl Lietuvos nepriklausomybės. Giedraičiuose Malvinai ir Matui Valeikoms gimė trys dukros: Danutė, Milda ir Laima. 1937 m. Matas Valeika mirė. Malvina Valeikienė apsigyveno Kaune ir dirbo mokytoja Jono Jablonskio pradžios mokykloje. Didžiąją dalį nacių okupacijos Malvina Valeikienė praleido Giedraičiuose, kur gyveno jos tėvai ir dukra Milda (Milda prižiūrėjo Malvinos Valeikienės tėvus). Milda Valeikaitė nuo vaikystės draugavo su Giedraičų žydaite Esfira Gutmanaite. Iš Mildos Emilijos Markonienės (Valeikaitės) dukters Elonos Ruzgienės prisiminimų: „Vokiečiams užėmus Giedraičius, prasidėjo žydų areštai. Mano mama Milda Valeikaitė paslapčia nuo senelių parsivedė į namus savo draugę Esfirą ir slėpė ją mansardoje, kur seneliai neužlipdavo, ten nešdavo Esfirai ir valgyti. Kadangi mano senelė Malvina Valeikienė dažnai grįždavo į Giedraičius, Milda nuo mamos slėpti nenorėjo, todėl pasisakė jai, ir abi nusprendė slėpti Esfirą, kiek bus įmanoma. Prasidėjus kratoms ir žydų žudynėms, bijodamos, kad kas nors gali įduoti, pasitarusios, nusprendė paprašyti Mato Valeikos pusbrolio Antano Jaroševičiaus, žinomo tame krašte dailininko ir kraštotyrininko, priimti Esfirą Gutmanaitę. 1941-ųjų rudenį Esfirą vežime, uždengę šiaudais, nuvežė į Karklynės vienkiemį pas Antaną ir Marcelę Jaroševičius. Kai sužinodavo, kad vienkiemiuose bus atliekamos kratos, Esfirą tekdavo slėpti kitur. Antanas Jaroševičius turėjo apie 40 avilių, tad kartais Esfirai tekdavo ilgai tūnoti avilyje.“
Esfira Gutmanaitė Karklynėje pas Antaną ir Marcelę Jaroševičius buvo slepiama nuo 1941 m. rudens iki 1943 m. rudens. Iškilus pavojui Jaroševičiai rado Esfirai saugią slapstymo vietą Dudėnų kaime. Malvina Valeikienė kaip įmanydama padėjo ir miške besislapstantiems Esfiros tėvams. Esfiros tėvas Icikas Gutmanas 1944 m. miške sunkiai susirgo ir mirė. Esfira ir jos motina Beilė Gutmanienė liko gyvos.
Esfira Gutmanaitė palaikė ryšius su savo gelbėtojais ir po karo. Dėl savo motinos Esfiros Gutmanaitės gelbėtojų Malvinos Valeikienės, Mildos Emilijos Markonienės (Valeikaitės), Antano ir Marcelės Jaroševičių apdovanojimo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi kreipėsi Vilniuje gyvenanti Esfiros Gutmanaitės duktė Guoda Litvaitienė.