Žydų gelbėtojai
Valčiukienė Antanina
Antanina VALČIUKIENĖ
Povilas VALČIUKAS
Chalozinų šeima kilusi iš Kelmės, kurios apylinkėse jinai išgyveno 200 metų iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos. 1930–1937 m.m Chalozinai gyveno prie Kelmės, apie kilometrą nuo miestelio, Mažeikinės ūkyje. 1937 m. Chalozinai persikėlė į naują ūkį, kurį nusipirko Licenavoj, apie 5 km nuo Kelmės.
Šeima užsiėmė žemės ūkiu – augino kviečius, miežius, rugius, linus. Laikė ir augino karves ir avis, kasė ir pardavinėjo durpes. Po to, kai karui prasidėjus, praeinant frontui, 1941 metais miestelis sudegė, Chalozinų vienkiemyje susibūrė per šimtą miestelio žydų, dalis jų buvo nužudyti per pirmąją akciją 1941 m. liepos 29 d., o likusieji nužudyti per antrąją akciją 1941 m. rugpjūčio 22 d. Nuo tos dienos Chalozinai tapo benamiais, beturčiais ir persekiojamais pabėgėliais. Tėvams Jakovui ir Sarai Reizl, broliams Hiršui, Aharonui, Icchakui ir Šmueliui, seserims Chavivai, Simai prireikė visokeriopos pagalbos. Ją Chalozinams suteikė kai kurie kaimynai valstiečiai.
Povilo ir Antaninos Valčiukų šeima su keturiais savo vaikais gyveno Opškalnio kaime apie 12 km nuo Chalozinų ūkio. Povilas Valčiukas savo namuose įrengė Chalozinams tėvams – Jakovui ir Sarai slėptuvę, dvigubą sieną, kurioje jie pragyveno 15 mėnesių. Kadangi Valčiukų šeima buvo neturtinga, jaunesnioji Chalozinų karta – broliai ir seserys pas juos lankydavosi ir atnešdavo maisto savo tėvams, kurį gaudavo iš kitų valstiečių. Valčiukų šeimos namai tapo Chalozinams tarpusavio susitikimų vieta. 1943 metais kovo mėnesį Valčiukų ūkį aplankė mokesčių inspektorius ir pastebėjo atėjusį aplankyti tėvų Hiršą Chaloziną ir Jakova Zaką. Hiršas liko nakvoti, o Jakovas Zakas nusprendė palikti Valčiukų namus, todėl ir liko gyvas, nes sekančią dieną 1943 03 17 atvažiavo grupė ginkluotų vyrų, apsupo Valčiukų sodybą, prasidėjo susišaudymas, per kurį žuvo Hiršas Chalozinas, o tėvai – Jakovas ir Sara-Reizl Chalozinai buvo nuvežti į Raseinių kalėjimą ir ten nužudyti. Po šio įvykio Povilas Valčiukas pabėgo iš savo namų ir slapstėsi iki karo pabaigos, t.y. ištisus 15 mėnesių.
Išsigelbėjęs Chalozinų sūnus Šmuelis Chalozinas 2006 metais kreipėsi į Jad Vašem dėl drąsių žmonių Povilo ir Antaninos Valčiukų, kurie padėjo kenčiantiems ir persekiojamiems žmonėms pripažinimo Pasaulio Tautų Teisuoliais.
Povilas VALČIUKAS
Chalozinų šeima kilusi iš Kelmės, kurios apylinkėse jinai išgyveno 200 metų iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos. 1930–1937 m.m Chalozinai gyveno prie Kelmės, apie kilometrą nuo miestelio, Mažeikinės ūkyje. 1937 m. Chalozinai persikėlė į naują ūkį, kurį nusipirko Licenavoj, apie 5 km nuo Kelmės.
Šeima užsiėmė žemės ūkiu – augino kviečius, miežius, rugius, linus. Laikė ir augino karves ir avis, kasė ir pardavinėjo durpes. Po to, kai karui prasidėjus, praeinant frontui, 1941 metais miestelis sudegė, Chalozinų vienkiemyje susibūrė per šimtą miestelio žydų, dalis jų buvo nužudyti per pirmąją akciją 1941 m. liepos 29 d., o likusieji nužudyti per antrąją akciją 1941 m. rugpjūčio 22 d. Nuo tos dienos Chalozinai tapo benamiais, beturčiais ir persekiojamais pabėgėliais. Tėvams Jakovui ir Sarai Reizl, broliams Hiršui, Aharonui, Icchakui ir Šmueliui, seserims Chavivai, Simai prireikė visokeriopos pagalbos. Ją Chalozinams suteikė kai kurie kaimynai valstiečiai.
Povilo ir Antaninos Valčiukų šeima su keturiais savo vaikais gyveno Opškalnio kaime apie 12 km nuo Chalozinų ūkio. Povilas Valčiukas savo namuose įrengė Chalozinams tėvams – Jakovui ir Sarai slėptuvę, dvigubą sieną, kurioje jie pragyveno 15 mėnesių. Kadangi Valčiukų šeima buvo neturtinga, jaunesnioji Chalozinų karta – broliai ir seserys pas juos lankydavosi ir atnešdavo maisto savo tėvams, kurį gaudavo iš kitų valstiečių. Valčiukų šeimos namai tapo Chalozinams tarpusavio susitikimų vieta. 1943 metais kovo mėnesį Valčiukų ūkį aplankė mokesčių inspektorius ir pastebėjo atėjusį aplankyti tėvų Hiršą Chaloziną ir Jakova Zaką. Hiršas liko nakvoti, o Jakovas Zakas nusprendė palikti Valčiukų namus, todėl ir liko gyvas, nes sekančią dieną 1943 03 17 atvažiavo grupė ginkluotų vyrų, apsupo Valčiukų sodybą, prasidėjo susišaudymas, per kurį žuvo Hiršas Chalozinas, o tėvai – Jakovas ir Sara-Reizl Chalozinai buvo nuvežti į Raseinių kalėjimą ir ten nužudyti. Po šio įvykio Povilas Valčiukas pabėgo iš savo namų ir slapstėsi iki karo pabaigos, t.y. ištisus 15 mėnesių.
Išsigelbėjęs Chalozinų sūnus Šmuelis Chalozinas 2006 metais kreipėsi į Jad Vašem dėl drąsių žmonių Povilo ir Antaninos Valčiukų, kurie padėjo kenčiantiems ir persekiojamiems žmonėms pripažinimo Pasaulio Tautų Teisuoliais.