Žydų gelbėtojai
Vaitkūnaitė-Nagienė Birutė
BIRUTĖ VAITKŪNAITĖ-NAGIENĖ (1920–2014)
Birutė Vaitkūnaitė (1920–2014) gimė ir su tėvais gyveno Kaune. Mokydamasi Kauno „Aušros“ gimnazijoje Birutė artimai draugavo su klasės drauge Jelena Berman, kuri palaikė Birutės svajonę tapti šokėja arba choreografe. Prasidėjus nacių okupacijai, Jelenos šeima, kaip ir visi Kauno žydai, buvo suvaryti į Kauno getą. Vaitkūnaitė slapta nuo tėvų (Vaitkūnas nepritarė dukros draugystei su žydaite) ėmėsi padėti savo draugei. Nieko nesakiusi tėvams Birutė Vaitkūnaitė išnuomojo vieno kambario butą, kuriame Jelena Berman laikinai apsistojo, kai 1941-ųjų spalį pabėgo iš Kauno geto. Birutė nešdavo Jelenai maistą ir parūpindavo, ko reikėdavo. Jelena labai jaudinosi dėl gete likusios motinos. Todėl vieną dieną Vaitkūnaitė, nieko jai nesakiusi, užsisiuvo ant rankovės geltoną žvaigždę ir, įsimaišiusi į iš darbo grįžtančią žydų koloną, pateko į getą. Birutė gete susirado Jelenos mamą ir papasakojo jai naujienas apie dukrą bei perdavė šiek tiek maisto. Pernakvojusi gete kitą rytą Birutė vėl įsiliejo į darbą varomą žydų koloną ir grįžo į miestą. Birutė Vaitkūnaitė savo paslaptimi pasidalijo su gimnazijos kapelionu kunigu Juozu Stankevičiumi ir šis pasirūpino apgyvendinti Jeleną Pažaislio vienuolyne. Po kelių savaičių vienuolės kazimierėtės rado jai slapstymosi vietą netoli Garliavos pas vienus valstiečius Stanaičių kaime, taip pat merginą periodiškai slapstė Jonučių kaimo ūkininkų Dagilių šeima. 1944 m. pavasarį Jelena Berman pasitraukė į Kazlų Rūdos partizanų būrį, kuriame jau partizanavo jos jaunesnioji sesuo Irena. Irena po kelių mėnesių žuvo. Seserų Berman tėvai buvo sušaudyti gete. Tik Jelena sulaukė išvadavimo. Po karo Jelena Berman repatriavo į Izraelį. Birutė Vaitkūnaitė 1944 m. išvyko iš Lietuvos ir galiausiai apsigyveno Kanadoje, ten ji ištekėjo už lietuvių poeto Henriko Nagio.
Birutė Vaitkūnaitė-Nagienė 1994 metais pripažinta Pasaulio Tautų Teisuole
VVGŽM, GS, f. 1, b. 591
Birutė Vaitkūnaitė (1920–2014) gimė ir su tėvais gyveno Kaune. Mokydamasi Kauno „Aušros“ gimnazijoje Birutė artimai draugavo su klasės drauge Jelena Berman, kuri palaikė Birutės svajonę tapti šokėja arba choreografe. Prasidėjus nacių okupacijai, Jelenos šeima, kaip ir visi Kauno žydai, buvo suvaryti į Kauno getą. Vaitkūnaitė slapta nuo tėvų (Vaitkūnas nepritarė dukros draugystei su žydaite) ėmėsi padėti savo draugei. Nieko nesakiusi tėvams Birutė Vaitkūnaitė išnuomojo vieno kambario butą, kuriame Jelena Berman laikinai apsistojo, kai 1941-ųjų spalį pabėgo iš Kauno geto. Birutė nešdavo Jelenai maistą ir parūpindavo, ko reikėdavo. Jelena labai jaudinosi dėl gete likusios motinos. Todėl vieną dieną Vaitkūnaitė, nieko jai nesakiusi, užsisiuvo ant rankovės geltoną žvaigždę ir, įsimaišiusi į iš darbo grįžtančią žydų koloną, pateko į getą. Birutė gete susirado Jelenos mamą ir papasakojo jai naujienas apie dukrą bei perdavė šiek tiek maisto. Pernakvojusi gete kitą rytą Birutė vėl įsiliejo į darbą varomą žydų koloną ir grįžo į miestą. Birutė Vaitkūnaitė savo paslaptimi pasidalijo su gimnazijos kapelionu kunigu Juozu Stankevičiumi ir šis pasirūpino apgyvendinti Jeleną Pažaislio vienuolyne. Po kelių savaičių vienuolės kazimierėtės rado jai slapstymosi vietą netoli Garliavos pas vienus valstiečius Stanaičių kaime, taip pat merginą periodiškai slapstė Jonučių kaimo ūkininkų Dagilių šeima. 1944 m. pavasarį Jelena Berman pasitraukė į Kazlų Rūdos partizanų būrį, kuriame jau partizanavo jos jaunesnioji sesuo Irena. Irena po kelių mėnesių žuvo. Seserų Berman tėvai buvo sušaudyti gete. Tik Jelena sulaukė išvadavimo. Po karo Jelena Berman repatriavo į Izraelį. Birutė Vaitkūnaitė 1944 m. išvyko iš Lietuvos ir galiausiai apsigyveno Kanadoje, ten ji ištekėjo už lietuvių poeto Henriko Nagio.
Birutė Vaitkūnaitė-Nagienė 1994 metais pripažinta Pasaulio Tautų Teisuole
VVGŽM, GS, f. 1, b. 591