Žydų gelbėtojai
Šneideris Juozas
Juozas ir Antanina Šneideriai
Petras ir Natalija Žemaitaičiai
Juozas ir Antanina Šneideriai buvo ūkininkai ir gyveno kartu su savo dukterimi Natalija ir jos vyru Petru Žemaitaičiu Vilkaviškio pakraštyje. 1942 metais Juozas ir Antanina priėmė gyventi savo namuose tris seseris Vėberytes – Šeiną, Ciporą ir Rašą – bei jų draugę Belą Cukerytę, ištrukusias iš Vilkaviškio geto prieš pat jo likvidavimą 1941 m. rugsėjo 24 d.
Visos keturios merginos ilgą laiką slapstėsi miškuose, vogdamos naktimis maistą iš vietinių valstiečių. Kai pati jauniausia iš jų, kuriai buvo vos keturiolika metų, susirgo, seserys buvo priverstos ieškoti pagalbos. Joms pasisekė – merginos atėjo į svetingus Šneiderių namus. Juozas Šneideris ir visa jo šeima garsėjo savo liberalumu. Jie noriai priėmė žydes merginas, šitaip pasipriešindami nacizmui ir nacionalizmui. Juozas Šneideris ir Petras Žemaitaitis paruošė slėptuvę svirno palėpėje – ne labai šiltą, bet saugią vietą slėptis. Šeima kasdien aprūpindavo merginas maistu, atnešdavo švarių darbužių ir laikas nuo laiko – šilto vandens nusiprausti. Iki pat okupacijos pabaigos, 1944 m. rugpjūčio 2 d., seserys Vėberytės ir Bela Cukerytė išbuvo pas Šneiderius. Merginos jautėsi kaip šeimos narės ir visiškai pasitikėjo savo šeimininkais. O vėliau sužinojo, kad Šneideriai padėjo maistu ir savo vyresniajai dukrai Adelę, kuri kartu su savo vyru Petru Jurevičiumi irgi slėpė dvi žydes savo namuose.
Petras ir Natalija Žemaitaičiai
Juozas ir Antanina Šneideriai buvo ūkininkai ir gyveno kartu su savo dukterimi Natalija ir jos vyru Petru Žemaitaičiu Vilkaviškio pakraštyje. 1942 metais Juozas ir Antanina priėmė gyventi savo namuose tris seseris Vėberytes – Šeiną, Ciporą ir Rašą – bei jų draugę Belą Cukerytę, ištrukusias iš Vilkaviškio geto prieš pat jo likvidavimą 1941 m. rugsėjo 24 d.
Visos keturios merginos ilgą laiką slapstėsi miškuose, vogdamos naktimis maistą iš vietinių valstiečių. Kai pati jauniausia iš jų, kuriai buvo vos keturiolika metų, susirgo, seserys buvo priverstos ieškoti pagalbos. Joms pasisekė – merginos atėjo į svetingus Šneiderių namus. Juozas Šneideris ir visa jo šeima garsėjo savo liberalumu. Jie noriai priėmė žydes merginas, šitaip pasipriešindami nacizmui ir nacionalizmui. Juozas Šneideris ir Petras Žemaitaitis paruošė slėptuvę svirno palėpėje – ne labai šiltą, bet saugią vietą slėptis. Šeima kasdien aprūpindavo merginas maistu, atnešdavo švarių darbužių ir laikas nuo laiko – šilto vandens nusiprausti. Iki pat okupacijos pabaigos, 1944 m. rugpjūčio 2 d., seserys Vėberytės ir Bela Cukerytė išbuvo pas Šneiderius. Merginos jautėsi kaip šeimos narės ir visiškai pasitikėjo savo šeimininkais. O vėliau sužinojo, kad Šneideriai padėjo maistu ir savo vyresniajai dukrai Adelę, kuri kartu su savo vyru Petru Jurevičiumi irgi slėpė dvi žydes savo namuose.