Žydų gelbėtojai

Balčinienė (Burbaitė) Stefanija

Jonas Balčinas, Barbora Balčinienė
Stefanija Balčinienė (Burbaitė), Petronėlė Balčinaitė


Antrojo pasaulinio karo išvakrėse Hiršas ir Chana Giliai su savo sūnumis Pesachu (17 m.), Izraeliu (13 m.) ir trejų metų Josefu gyveno Kaune. Hiršą Gilį nužudė pirmomis karo dienomis, o motina su savo trimis sūnumis pateko į getą. Po Vaikų akcijos, kuri Kauno gete įvyko 1944 m. kovo 27–28 dienomis ir per kurią Josefas stebuklingai išgyveno, berniuką nuvežė į Gražjūrio kaimą, Kvėdarnos valsč., Tauragės raj. pas Joną ir Barborą Balčinus. Jonas ir Barbora Balčinai neturėjo savo vaikų, jie labai šiltai priėmė berniuką. Vietinis kunigas išrašė berniukui gimimo liudijimą Vytauto Balčino vardu. Visa Balčinų šeima, padedant kaimynystėje gyvenusiai Stefanijai Burbaitei (kuri mirus Barborai Balčinienei tapo antrąja Jono žmona) ir Petronėlei Balčinaitei, rūpinosi berniuku kaip savuoju vaiku.
Karui pasibaigus, iš Štuthofo koncentracijos stovyklos sugrįžo Josefo motina, ir Balčinai atidavė jai išgelbėtą sūnų. Josefo Gilio brolis Izraelis išgyveno, tačiau Pesachas žuvo Dachau koncentracijos stovykloje.
Balčinai ir po karo globojo savo įsūnį Vytuką, sunkiais pokarios metais padėjo jo motinai maistu, jų tarpusavio ryšiai nenutrūko ir Gilių šeimai 1972 m. repatrijavus į Izraelį.

Jūs naudojate dideliems ekranams pritaikytą svetainės versiją.

Perjungti į mažesniems ekranams pritaikytą svetainės versiją
Mobili versija