Žydų gelbėtojai
Šaikūnienė Domicėlė
Mykolas ŠAIKŪNAS ir Domicėlė ŠAIKŪNIENĖ
Naama Kaganaitė (vėliau Shilon) gimė 1938 metų sausio 8 dieną Telšiuose, Jehudos ir Suzanos Kaganų šeimoje. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Kaganų šeima gyveno Telšiuose. Jehudai Kaganui priklausė kojinių fabrikas. 1940 m. sovietai nacionalizavo kojinių fabriką, bet Jehudą Kaganą paliko dirbti fabrike, nes jis buvo geras specialistas. Prasidėjus karui, 1941-ųjų liepą, Jehudą Kaganą kartu su kitais Telšių miesto ir apylinkių žydais naciai ir jų vietiniai talkininkai nužudė Rainiuose.
1941 rugsėjį Naama su savo motina Suzana pateko į Telšių getą, vėliau joms pavyko persikelti į Šiaulių getą, kur buvo Naamos dėdė, Ichakas Gurvičius. Sužinojęs, kad Šiaulių gete bus vykdoma Vaikų akcija, Ichakas Gurvičius padėjo Suzanai ir jos dukrai Naamai pabėgti.
Naamą priglaudė telšiškių Mykolo ir Domicėlės Šaikūnų šeima. Ji pas juos išbuvo iki karo pabaigos. Šaikūnai turėjo tris vaikus. Naamą Šaikūnų vaikai pristatinėdavo kaip savo pusseserę, vadino ją Aldona. Šioje šeimoje mergaitė nesijautė svetima, ji išmoko kalbėti lietuviškai be akcento, su ja elgėsi kaip ir su kitais vaikais, kartu vesdavosi į bažnyčią.
Vieną naktį Mykolas Šaikūnas nuvedė Naamą pas jos tikrąją motiną, Suzaną Kaganienę, į kitą kaimą, kur Suzana Kaganienė kartu su dar keturiomis žydėmis slapstėsi vienoje slėptuvėje. Naama pas mamą slėptuvėje pabuvo vieną naktį, tada M. Šaikūnas pasiėmė mergaitę. Tai buvo labai rizikingas ir pavojingas žingsnis Mykolui Šaikūnui.
Naama Kaganaitė (vėliau Shilon) laimingai sulaukė karo pabaigos pas Mykolą ir Domicėlę Šaikūnus. Po karo mergaitę atsiėmė jos motina Suzana, kurios dar kurį laiką liko gyventi Telšiuose. Naama ir jos motina Suzana Kaganienė palaikė glaudžius santykius su savo gelbėtojais ir po karo.
Naama Kaganaitė (vėliau Shilon) gimė 1938 metų sausio 8 dieną Telšiuose, Jehudos ir Suzanos Kaganų šeimoje. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Kaganų šeima gyveno Telšiuose. Jehudai Kaganui priklausė kojinių fabrikas. 1940 m. sovietai nacionalizavo kojinių fabriką, bet Jehudą Kaganą paliko dirbti fabrike, nes jis buvo geras specialistas. Prasidėjus karui, 1941-ųjų liepą, Jehudą Kaganą kartu su kitais Telšių miesto ir apylinkių žydais naciai ir jų vietiniai talkininkai nužudė Rainiuose.
1941 rugsėjį Naama su savo motina Suzana pateko į Telšių getą, vėliau joms pavyko persikelti į Šiaulių getą, kur buvo Naamos dėdė, Ichakas Gurvičius. Sužinojęs, kad Šiaulių gete bus vykdoma Vaikų akcija, Ichakas Gurvičius padėjo Suzanai ir jos dukrai Naamai pabėgti.
Naamą priglaudė telšiškių Mykolo ir Domicėlės Šaikūnų šeima. Ji pas juos išbuvo iki karo pabaigos. Šaikūnai turėjo tris vaikus. Naamą Šaikūnų vaikai pristatinėdavo kaip savo pusseserę, vadino ją Aldona. Šioje šeimoje mergaitė nesijautė svetima, ji išmoko kalbėti lietuviškai be akcento, su ja elgėsi kaip ir su kitais vaikais, kartu vesdavosi į bažnyčią.
Vieną naktį Mykolas Šaikūnas nuvedė Naamą pas jos tikrąją motiną, Suzaną Kaganienę, į kitą kaimą, kur Suzana Kaganienė kartu su dar keturiomis žydėmis slapstėsi vienoje slėptuvėje. Naama pas mamą slėptuvėje pabuvo vieną naktį, tada M. Šaikūnas pasiėmė mergaitę. Tai buvo labai rizikingas ir pavojingas žingsnis Mykolui Šaikūnui.
Naama Kaganaitė (vėliau Shilon) laimingai sulaukė karo pabaigos pas Mykolą ir Domicėlę Šaikūnus. Po karo mergaitę atsiėmė jos motina Suzana, kurios dar kurį laiką liko gyventi Telšiuose. Naama ir jos motina Suzana Kaganienė palaikė glaudžius santykius su savo gelbėtojais ir po karo.