Žydų gelbėtojai
Stulpinas Stasys
Kauniečių Solomono ir Pašos (Pesios) Rozenblatų šeimoje augo 2 vaikai – 1934 metais gimęs sūnus Mejeris ir 1939 m. gimusi dukrelė Ginda. Prasidėjus karui, Pašos Rozenblat mokyklos laikų draugė Alevtina Karpavičienė ir jos vyras, žinomas Kaune fotografas Povilas Karpavičius nedelsdami pasisiūlė padėti. Dar prieš perkeliant žydus į getą, Alevtina norėjo paimti mažąją Gindą. Tačiau tada Rozenblatai nesiryžo atiduoti dukrelės, nes tuomet niekas net numanyti negalėjo, kad netrukus prasidės nuožmios nekaltų žmonių, tuo labiau vaikų, masinės žudynės.
Visą Rozenblatų buvimo gete laiką Karpavičiai stengėsi jiems padėti, perduodavo maisto, pinigų. Po Vaikų akcijos, įvykusios 1944 kovo 27-ąją Kauno gete, tėvai ryžosi prašyti Alevtinos Karpavičienės gelbėti jų dukrelę. Nelengva buvo išvesti Gindą iš geto, pirmas mėginimas nepavyko. Todėl Karpavičiai kreipėsi į Stasį Stulpiną, prašydami pagalbos. Kauno senamiestyje, Lukšio g-vėje 4, Stasys Stulpinas turėjo elektromechanikos dirbtuves. Ten jis slėpdavo iš geto išėjusius žmones, kol jie surasdavo vietą mieste ar provincijoje. 1944 balandžio 20-ąją, paslėpęs Gindą maiše, Stasys Stulpinas išvežė ją iš geto. Tame maiše buvo vežamas remontuoti ir elektrinis motoriukas, į kurį, deja, mergaitė smarkai nusibrozdino veidą, tačiau nepravirko, viskas baigėsi laimingai. Iš Stasio Stulpino remonto dirbtuvių, paėmusi už rankos tik žydiškai kalbančią mergaitę, į savo namus ją parsivedė Alevtina Karpavičienė. Greitai Ginda tapo tikru Karpavičių šeimos nariu. Buvo sukurta legenda, kad mergaitė yra rusų pabėgėlių vaikas. Ji tapo Ženia, išmoko kalbėti lietuviškai ir rusiškai. Karpavičių šeimoje Ginda Rozenblataitė sulaikė išvadavimo.
Prasidėjus Kauno geto likvidacijai, į Štuthofo koncentracijos stovyklą buvo išvežta Gindos motina Paša (Pesia) Rozenblatienė, o tėvas Solomonas ir brolis Mejeris pakliuvo į Dachau. Vėliau iš Dachau 131 berniuką iš Kauno išvežė į Aušvicą. Dauguma jų, tarp kurių buvo ir Gindos brolis Mejeris Rozenblatas, neišgyveno. Gindos tėvai – Pesia ir Solomonas Rozenblatai, išlaisvinus koncentracijos stovyklų kalinius, 1945 metais sugrįžo į Kauną ir surado savo dukrą Alevtinos ir Povilo Karpavičių šeimoje. Išgelbėtoji Ginda (Ženia) Rozenblataitė ilgus metus palaikė artimus, giminiškus santykius su Karpavičių šeima. Nuoširdžiai dėkinga ji buvo ir Stasiui Stulpinui, rizikavusiam savo gyvybe, išvežant ją iš Kauno geto.
Ženia Rozenblataitė, baigė mokyklą Kaune, studijavo KPI, 1965 m. ištekėjo už Moisiejaus Pevznerio, 1966 m. gimė jų sūnus Markas.
Ginda Rozenblat-Pevzner mirė 1998 m. Kaliningrade.
Visą Rozenblatų buvimo gete laiką Karpavičiai stengėsi jiems padėti, perduodavo maisto, pinigų. Po Vaikų akcijos, įvykusios 1944 kovo 27-ąją Kauno gete, tėvai ryžosi prašyti Alevtinos Karpavičienės gelbėti jų dukrelę. Nelengva buvo išvesti Gindą iš geto, pirmas mėginimas nepavyko. Todėl Karpavičiai kreipėsi į Stasį Stulpiną, prašydami pagalbos. Kauno senamiestyje, Lukšio g-vėje 4, Stasys Stulpinas turėjo elektromechanikos dirbtuves. Ten jis slėpdavo iš geto išėjusius žmones, kol jie surasdavo vietą mieste ar provincijoje. 1944 balandžio 20-ąją, paslėpęs Gindą maiše, Stasys Stulpinas išvežė ją iš geto. Tame maiše buvo vežamas remontuoti ir elektrinis motoriukas, į kurį, deja, mergaitė smarkai nusibrozdino veidą, tačiau nepravirko, viskas baigėsi laimingai. Iš Stasio Stulpino remonto dirbtuvių, paėmusi už rankos tik žydiškai kalbančią mergaitę, į savo namus ją parsivedė Alevtina Karpavičienė. Greitai Ginda tapo tikru Karpavičių šeimos nariu. Buvo sukurta legenda, kad mergaitė yra rusų pabėgėlių vaikas. Ji tapo Ženia, išmoko kalbėti lietuviškai ir rusiškai. Karpavičių šeimoje Ginda Rozenblataitė sulaikė išvadavimo.
Prasidėjus Kauno geto likvidacijai, į Štuthofo koncentracijos stovyklą buvo išvežta Gindos motina Paša (Pesia) Rozenblatienė, o tėvas Solomonas ir brolis Mejeris pakliuvo į Dachau. Vėliau iš Dachau 131 berniuką iš Kauno išvežė į Aušvicą. Dauguma jų, tarp kurių buvo ir Gindos brolis Mejeris Rozenblatas, neišgyveno. Gindos tėvai – Pesia ir Solomonas Rozenblatai, išlaisvinus koncentracijos stovyklų kalinius, 1945 metais sugrįžo į Kauną ir surado savo dukrą Alevtinos ir Povilo Karpavičių šeimoje. Išgelbėtoji Ginda (Ženia) Rozenblataitė ilgus metus palaikė artimus, giminiškus santykius su Karpavičių šeima. Nuoširdžiai dėkinga ji buvo ir Stasiui Stulpinui, rizikavusiam savo gyvybe, išvežant ją iš Kauno geto.
Ženia Rozenblataitė, baigė mokyklą Kaune, studijavo KPI, 1965 m. ištekėjo už Moisiejaus Pevznerio, 1966 m. gimė jų sūnus Markas.
Ginda Rozenblat-Pevzner mirė 1998 m. Kaliningrade.