Žydų gelbėtojai
Stankevičius Jonas
Joana STANKEVIČIENĖ
Jonas STANKEVIČIUS
Visgardiskių ir Stankevičių šeimos bendravo dar nepriklausomos Lietuvos laikais Kaune, kai steigė bendrą buitinės chemijos įmonę. Vėliau ši įmonė buvo nacionalizuota ir dviejų šeimų keliai išsiskyrė. Susitiko jau vokiečių okupacijos laikotarpiu, kai Stankevičiai parūpindavo maisto produktų į getą uždarytiems Gitai ir Tonui Visgardiskiams. Jonas Stankevičius mainais už daiktus maisto produktų gaudavo iš kaimo.
1943 metų kovo mėnesį iš geto ištrūkusi Gita Visgardiskienė apsilankė Stankevičių bute. Ji maldavo Joaną Stankevičienę paslėpti jos dukrelę Henią, nes sužinojo apie ruošiamą gete naują vaikų naikinimo akciją. Stankevičiai pasitarė ir sutiko. Buvo kruopščiai apgalvotas mergaitės gelbėjimo planas. Nuspręsta iš geto slėptuvės mergaitę išnešti bosinio smuiko futliare, pagamintame su angomis orui. Mergaitę užmigdė motina, padedama medicinos sesers, savo draugės ir Jonas Stankevičius iš geto ją išnešė be kliūčių. Tačiau, pereidamas per Vilijampolės tiltą, buvo vokiečių sargybinio sulaikytas. Laimė, tuo momentu prie sargybinio privažiavo automobilis ir vokiečių karininkas paklausė, kur rasti reikalingą gatvę. Jonas Stankevičius pasisiūlė važiuoti kartu ir gatvę parodyti. Taip gelbėtojui pavyko išvengti didelio pavojaus. Iš pradžių Henia buvo apgyvendinta Stankevičių šeimoje, ir visiems buvo sakoma, jog ji giminaitė našlaitė. Henia, brunetė, buvo labai panaši į Stankevičių dukterį Nijolę. Mergaitės buvo vienmetės ir greitai susidraugavo.
Artėjant frontui, Stankevičiai nusprendė gelbėti iš geto ir Henios tėvus. Jiems surado prieglobstį Garliavos valsčiuje Zapyškio apylinkės kaime. Čia Gita ir Tonas Visgardiskiai laimingai sulaukė karo pabaigos, atsiėmė iš Stankevičių išgelbėtą Henią, ir visi išvažiavo i Kanadą, vėliau į JAV.
Dabar Joaną Stankevičienę dažnai lanko Henios laiškai. Atmintis ir meilė gyva.
Iš Gyvybę ir duoną nešančios rankos, 2 sąsiuvinis,
Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus. Vilnius, 1999
Jonas STANKEVIČIUS
Visgardiskių ir Stankevičių šeimos bendravo dar nepriklausomos Lietuvos laikais Kaune, kai steigė bendrą buitinės chemijos įmonę. Vėliau ši įmonė buvo nacionalizuota ir dviejų šeimų keliai išsiskyrė. Susitiko jau vokiečių okupacijos laikotarpiu, kai Stankevičiai parūpindavo maisto produktų į getą uždarytiems Gitai ir Tonui Visgardiskiams. Jonas Stankevičius mainais už daiktus maisto produktų gaudavo iš kaimo.
1943 metų kovo mėnesį iš geto ištrūkusi Gita Visgardiskienė apsilankė Stankevičių bute. Ji maldavo Joaną Stankevičienę paslėpti jos dukrelę Henią, nes sužinojo apie ruošiamą gete naują vaikų naikinimo akciją. Stankevičiai pasitarė ir sutiko. Buvo kruopščiai apgalvotas mergaitės gelbėjimo planas. Nuspręsta iš geto slėptuvės mergaitę išnešti bosinio smuiko futliare, pagamintame su angomis orui. Mergaitę užmigdė motina, padedama medicinos sesers, savo draugės ir Jonas Stankevičius iš geto ją išnešė be kliūčių. Tačiau, pereidamas per Vilijampolės tiltą, buvo vokiečių sargybinio sulaikytas. Laimė, tuo momentu prie sargybinio privažiavo automobilis ir vokiečių karininkas paklausė, kur rasti reikalingą gatvę. Jonas Stankevičius pasisiūlė važiuoti kartu ir gatvę parodyti. Taip gelbėtojui pavyko išvengti didelio pavojaus. Iš pradžių Henia buvo apgyvendinta Stankevičių šeimoje, ir visiems buvo sakoma, jog ji giminaitė našlaitė. Henia, brunetė, buvo labai panaši į Stankevičių dukterį Nijolę. Mergaitės buvo vienmetės ir greitai susidraugavo.
Artėjant frontui, Stankevičiai nusprendė gelbėti iš geto ir Henios tėvus. Jiems surado prieglobstį Garliavos valsčiuje Zapyškio apylinkės kaime. Čia Gita ir Tonas Visgardiskiai laimingai sulaukė karo pabaigos, atsiėmė iš Stankevičių išgelbėtą Henią, ir visi išvažiavo i Kanadą, vėliau į JAV.
Dabar Joaną Stankevičienę dažnai lanko Henios laiškai. Atmintis ir meilė gyva.
Iš Gyvybę ir duoną nešančios rankos, 2 sąsiuvinis,
Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus. Vilnius, 1999