Žydų gelbėtojai
Bagdonavičienė Izabelė
IZABELĖ BAGDONAVIČIENĖ
PRANAS BAGDONAVIČIUS
MARIJA BAGDONAVIČIŪTĖ-BUKAUSKIENĖ
Pranas ir Izabelė Bagdonavičiai su savo vaikais Česlovu ir Marija karo metais gyveno Lipliūnų kaime, Kėdainių rajone. Pirmosiomis nacių okupacijos dienomis, kai vyko žydų perkėlimai į laikinas izoliacijos stovyklas, pas Bagdonavičius atėjo nuo persekiotojų pabėgusi gera jų pažįstama parduotuvės savininkė Chana su savo vaikais ir keletu kitų žydų iš Kėdainių. Visi glaudėsi ūkiniame pastate, Izabelė Bagdonavičienė jiems gamindavo valgį, abu su vyru padėdavo kuo galėdami. Tada dar niekas nenujautė, kad žydams nelemta išlikti gyviems, atrodė, kad po pirmųjų neramių savaičių vėl gyvenimas sugrįš į įprastas vėžes ir žydai galės sugrįžti į savo namus. Deja, kažkas sužinojo apie slepiamus žydus ir atvykęs policininkas įsakė visiems per 24 valandas persikraustyti į getą Kėdainiuose. Nematydami kitos išeities, jie taip ir padarė, nors Pranas Bagdonavičius jiems ir neliepė išeiti. Deja, visi sugrįžusieji į Kėdainius 1941-ųjų rugpjūčio 28 d. buvo sustatyti prie šaudymo duobės, tačiau vienas iš jų – Benediktas (Bencelis) Birgeris krito į duobę nesužeistas. Naktį Birgeris išsikapstė iš po lavonų ir įsitikinęs, kad aplink nėra sargybinių, bėgo laukais, kol pasiekė Bagdonavičių namus ir paprašė pagalbos. Į tai jam Pranas Bagdonavičius atsakė: jei Dievas tau leido gyventi, tai kaip aš, būdamas žmogus, tau nepadėsiu. Abu iškasė bunkerį po karvės ėdžiomis, apšiltino ir tame bunkeryje, nematydamas dienos šviesos, Benediktas Birgeris praleido daugybę dienų ir mėnesių, kol sulaukė karo Lietuvoje pabaigos.
Visi Bagdonavičių šeimos nariai rūpinosi Benediktu, nešiodavo jam maistą, stebėdavo aplinką, pranešdavo apie pavojus, naktimis įsileisdavo į namus ir niekam neprasitarė apie slapstomą žmogų. Ištikimais tėvų pagalbininkais per visą karą buvo ir Bagdonavičių vaikai – Česlovas ir Marija. Po karo Benediktas Birgeris gyveno Kėdainiuose, vedė lietuvę Stasę, susilaukė 2 dukrų ir 2 sūnų, šeimos ilgą laiką labai šiltai bendravo.
Izabelė ir Pranas Bagdonavičiai bei jų sūnus Česlovas pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais Jad Vašem 1998 metais, per šią ceremoniją Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti Izabelė ir Pranas Bagdonavičiai ir šių dienų sulaukusi jų dukra Marija Bukauskienė (Bagdonavičiūtė).
PRANAS BAGDONAVIČIUS
MARIJA BAGDONAVIČIŪTĖ-BUKAUSKIENĖ
Pranas ir Izabelė Bagdonavičiai su savo vaikais Česlovu ir Marija karo metais gyveno Lipliūnų kaime, Kėdainių rajone. Pirmosiomis nacių okupacijos dienomis, kai vyko žydų perkėlimai į laikinas izoliacijos stovyklas, pas Bagdonavičius atėjo nuo persekiotojų pabėgusi gera jų pažįstama parduotuvės savininkė Chana su savo vaikais ir keletu kitų žydų iš Kėdainių. Visi glaudėsi ūkiniame pastate, Izabelė Bagdonavičienė jiems gamindavo valgį, abu su vyru padėdavo kuo galėdami. Tada dar niekas nenujautė, kad žydams nelemta išlikti gyviems, atrodė, kad po pirmųjų neramių savaičių vėl gyvenimas sugrįš į įprastas vėžes ir žydai galės sugrįžti į savo namus. Deja, kažkas sužinojo apie slepiamus žydus ir atvykęs policininkas įsakė visiems per 24 valandas persikraustyti į getą Kėdainiuose. Nematydami kitos išeities, jie taip ir padarė, nors Pranas Bagdonavičius jiems ir neliepė išeiti. Deja, visi sugrįžusieji į Kėdainius 1941-ųjų rugpjūčio 28 d. buvo sustatyti prie šaudymo duobės, tačiau vienas iš jų – Benediktas (Bencelis) Birgeris krito į duobę nesužeistas. Naktį Birgeris išsikapstė iš po lavonų ir įsitikinęs, kad aplink nėra sargybinių, bėgo laukais, kol pasiekė Bagdonavičių namus ir paprašė pagalbos. Į tai jam Pranas Bagdonavičius atsakė: jei Dievas tau leido gyventi, tai kaip aš, būdamas žmogus, tau nepadėsiu. Abu iškasė bunkerį po karvės ėdžiomis, apšiltino ir tame bunkeryje, nematydamas dienos šviesos, Benediktas Birgeris praleido daugybę dienų ir mėnesių, kol sulaukė karo Lietuvoje pabaigos.
Visi Bagdonavičių šeimos nariai rūpinosi Benediktu, nešiodavo jam maistą, stebėdavo aplinką, pranešdavo apie pavojus, naktimis įsileisdavo į namus ir niekam neprasitarė apie slapstomą žmogų. Ištikimais tėvų pagalbininkais per visą karą buvo ir Bagdonavičių vaikai – Česlovas ir Marija. Po karo Benediktas Birgeris gyveno Kėdainiuose, vedė lietuvę Stasę, susilaukė 2 dukrų ir 2 sūnų, šeimos ilgą laiką labai šiltai bendravo.
Izabelė ir Pranas Bagdonavičiai bei jų sūnus Česlovas pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais Jad Vašem 1998 metais, per šią ceremoniją Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti Izabelė ir Pranas Bagdonavičiai ir šių dienų sulaukusi jų dukra Marija Bukauskienė (Bagdonavičiūtė).