Žydų gelbėtojai

Savickas Vincas

ADELĖ KILIKEVIČIENĖ
PIJUS KILIKEVIČIUS
KASTULĖ SAVICKIENĖ
VINCAS SAVICKAS
URŠULĖ STANKEVIČIENĖ



1941-ųjų rugsėjį Šmueliui ir Janinai Feldbergams su dviem mažametėmis dukrytėmis – penkerių Rūta ir trejų metų Ada pavyko pabėgti iš saugomo Vilkaviškio geto. Laimingai pasiekę Pagramdų kaimą Feldbergai sutiko geraširdę moterį Kastulę Savickienę, kuriai pasipasakojo, į kokią beviltišką padėtį jie pateko ir kokių kančių patyrė. Kastulė Savickienė nusprendė padėti Feldbergams ir nuvedė juos pas savo seserį Magdę Kašinskienę. Ten Feldbergai kurį laiką slėpėsi svirne, kol Kašinskų ir Savickų šeimos su Kastulės ir Magdės broliu Pijumi Kilikevičiumi parengė planą, kaip išgelbėti Feldbergus. Buvo aišku, kad visus keturis Feldbergų šeimos narius laikyti vienoje vietoje pernelyg pavojinga, be to, vienai šeimai tai būtų buvusi per sunki finansinė našta, todėl buvo nuspręsta Feldbergus išskirstyti pes visus giminaičius. Janina Feldbergienė su mažąja Ada liko pas Vincą ir Kastulę Savickus, Ruta Feldbergaitė buvo apgyvendinta pas Anelę ir Vladą Sarpalius, o Šmuelį Feldbergą pasiėmė Adelė ir Pijus Kilikevičiai. Bet pavojus būti susektiems vis didėjo, todėl mažajai Adai buvo rasta kita slapstymo vietą. 1941-ųjų gruodį Adą sutiko priimti našlė, devynių vaikų motina Uršulė Stankevičienė. Trejus karo metus Uršulė augino ir prižiūrėjo mažąją Adą kaip savo dukrą, tačiau kažkas valdžiai pranešė apie slapstomą žydų mergaitę. Uršulę Stankevičienę tardė gestapas, tačiau ji neišdavė Ados tautybės. Visa Feldbergų šeima liko gyva vieningų, pasiaukojančių Vilkaviškio rajono gyventojų dėka. Deja, 1944-ųjų gruodį išgelbėta Ada Feldbergaitė susirgo gelta ir mirė. Kiti šeimos nariai pokariu repatrijavo į Izraelį.
Jūs naudojate dideliems ekranams pritaikytą svetainės versiją.

Perjungti į mažesniems ekranams pritaikytą svetainės versiją
Mobili versija