žydų gelbėtojai

Kunigas Alfonsas RADZVILAS Kauno geto pasipriešinimo dalyvis Moisiejus Muselis, kaip ir kiti geto kaliniai, kiekvieną ankstų rytą išvykdavo į privalomuosius darbus ir sugrįždavo vėlai vakare. Moisiejus Muselis buvo paskirtas automechanikų brigados vyresniuoju – kolonenleiteriu. Ši brigada dirbo vokiečių policijos garaže, Kęstučio g. Nr. 43, remontavo vokiečių automobilius. Į darbą ir atgal šios brigados darbininkus sunkvežimiu dažniausiai veždavo tas pats vairuotojas Ignas Šepetys. Jis suprato sunkią žydų padėtį, užjautė ir buvo pasirengęs padėti. Dar 1942-ųjų pradžioje atsitiko netikėtas dalykas: nepažįstamas kunigas, priėjęs prie brigadoje dirbusio inžinieriaus Michailo Gutmano, pasiūlė pagalbą: sakėsi norintis gelbėti žydų inteligentus, kuriuos vokiečiai išžudė pirmiausia, ir kvietė atvažiuoti į Kelmės kleboniją, žadėjo slėpti iki karo pabaigos. Visa tai Michailas Gutmanas papasakojo Moisiejui Museliui, prašydamas jį suorganizuoti automobilį ir nuvežti jį su žmona, žmonos seserimi ir draugų Kopelevičių pora į Kelmę. M. Gutmanas siūlė važiuoti į Kelmę slapstytis ir Moisiejui Museliui su žmona Polia. Kadangi M. Muselis jau ne kartą buvo siųstas į kaimus pirkti maisto produktų tiek savo brigados darbininkams, tiek vokiečiams, vadovavusiems remonto darbams, tad ir šį kartą gavo leidimą paimti sunkvežimį. Taip 1943-ųjų spalio 25 d. 7-ių žmonių grupė atsidūrė Kelmėje. Juos kvietusio kunigo Kelmėje jie nerado, tačiau atvykėlius labai šiltai priėmė klebonas Alfonsas Radzvilas. Jis pažadėjo surasti žmones, kurie sutiktų priimti bėglius. Alfonso Radzvilo ramumas, svetingumas ir drąsa suteikė geto kaliniams viltį, kad jie patikimose rankose. Tačiau net klebonui Alfonsui Radzvilui nebuvo taip paprasta surasti prieglobstį 7 žmonėms. Kitą rytą viena šeima sutiko priimti 2 žmones, o likusiems Alfonsas Radzvilas pasiūlė kantriai laukti, kol suras patikimus žmones. Vairuotojui įkalbinėjant, Moisiejus Muselis su žmona nusprendė grįžti į Kauno getą, likusieji 5 pasiliko. Klebonas Alfonsas Radzvilas surado prieglobstį visiems, nors nebuvo lengva, keletą kartų reikėjo keisti vietas, tačiau išgyveno visi. Moisiejui ir Poliai Museliams su kita žydų grupe pavyko nuvažiuoti pas girininką Mykolą Šimelį, kur jie laimingai sulaukė karo pabaigos. Apie šį humanišką kunigo Alfonso Radzvilo poelgį, gelbstint penkių nepažįstamų žydų gyvybes, muziejui parašė Izraelyje gyvenantys Polia ir Moisiejus Museliai. Kun. Alfonso Radzvilo liudijimas apie žydų gelbėjimą Kelmėje 1943 metų rudenį, tuomet man esant Kelmės klebonu, vieną pavakarę iš Šiaulių žydų geto buvo į Kelmę atvežti žydai pakrauti iš Kelmės dvare esančių bulvių kaupų į sunkvežimius bulves. Pakrovus bulves, badaujantiems žydams buvo sargybinių leista nueiti pas žmones pasirinkti sau maisto. Pasinaudodami nakties tamsa jie, visi 23 žmonės, išsislapstė ir prie sunkvežimių nebesugrįžo. Iš jų keturi atėjo pas mane į kleboniją ir pasiprašė prieglobsčio. Aš juos priėmiau ir išbuvę pusantros paros jie buvo nuvežti į saugesnę vietą. Kiti, kitur suradę prieglobstį, laikinai pasislėpė. Tuo laiku Kelmėje buvo, rinko ir supirkinėjo Kauno Vilijampolės geto žydams maistą mokytojas Motušis Kazimieras. Jis buvo paprašytas surasti jiems pastovesnę, saugesnę vietą, ir jis surado ją Paliepsių kaime pas girininką J. Demskį. Ten jie saugiai išsilaikė iki Tarybinės armijos atėjimo. Tuo būdu mokyt. Motušio Kazimiero pastangomis ir rūpesčiu buvo išgelbėti 23 asmenys nuo sunaikinimo. Iš viso tuo metu mokytojas Motušis Kazimieras rūpinosi ir padėjo žydams, sunkioje padėtyje kenčiantiems nuo vokiečių nacių priespaudos ir teroro. Šiauliai, 1973 01 17 Kun. Alfonsas Radzvilas (parašas) Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčios klebonas
Originalas, mašinraštis. Išgelbėję pasaulį. Žydų gelbėjimas Lietuvoje (1941–1944). Dalia Kuodytė, Rimantas Stankevičius. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2001