žydų gelbėtojai

Petrauskienė Juzefa

STASĖ JAGUTIENĖ ir JUZEFA PETRAUSKIENĖ
 
Karo metais į savo motinos Juzefos Petrauskienės ūkį Kelmučių vienkiemyje Joniškio rajone iš Vilniaus atsikėlė jos dukra Stasė Jagutienė su savo dukrele Audrone. 1943-44 m. žiemą Iš Kauno į kaimą atvykusi Stasės Jagutienės sesuo pasakojo apie baisius dalykus, vykstančius Kauno gete. Pavasarėjant Stasė Jagutienė išvyko į Kauną ir sugrįžo su didžiuliu nešuliu rankose – pūkinėje antklodėje buvo įvyniota maža mergaitė tamsiais garbanotais plaukais ir rudom akytėm. Savo dukrelei Audronei Stasė Jagutienė  pasakė: – nuo šiol tai bus tavo sesutė, Ritutė. Tik daugeliui metų praėjus, Audronė sužinojo tikrąją išgelbėtos mergaitės vardą ir pavardę – Ilida Fridmanaitė. Tai buvo gydytojo Fridmano dukrytė. Stasės Jagutienės dukrelė Audronė ir mažoji Ritutė labai susidraugavo. Stasės  motina Juzefa Petrauskienė dažnai būdavo su mergaite, ją prižiūrėjo ir labai norėjo Ritutę-Ilidą pakrikštyti, tačiau su tuo nesutiko Stasė, sakydama, kad mes neturim teisės primesti savo tikėjimo ir tautybės ne savo vaikui.
Stasė Jagutienė dar sykį leidosi į rizikingą kelionę, į Kauną, norėdama pranešti Ritutės-Ilidos Fridmanaitės motinai, kada jos dukrelė yra saugi ir prižiūrima. Jai pavyko susitikti su mergaitės motina, kai geto kalinius varė darbams į miestą. Gete tik ką buvo praūžusi žiaurioji Vaikų akcija, per kurią buvo surinkti, išplėšti iš motinų rankų ir išvežti į Aušvico koncentracijos stovyklą Kauno geto vaikai. Stasė Jagutienė įkalbinėjo ir Ritutės-Ilidos motiną bėgti iš geto, atvykti slapstytis pas juos į kaimą, tačiau ji nenorėjo sukelti didesnės rizikos slapstomai dukrai ir jos gelbėtojoms. Per tą susitikimą Ritutės-Ilidos Fridmanaitės motina perdavė Stasei Jagutienei savo šeimynines fotografijas, giminių adresus Palestinoje. Karui pasibaigus, Stasė surado Palestinoje išgelbėtos mergaitės gimines, pradėjo su jais susirašinėti, gavo keletą siuntinių išgelbėtajai Ritutei, tačiau tuo metu Petrauskų ūkyje jau pasirodė Šmuelis Peipertas – žmogus, visas savo jėgas ir lėšas paaukojęs išgelbėtų žydų vaikų paieškai, turėdamas vieną tikslą – įvaikinti našlaičiais tapusius žydų vaikus Katastrofą išgyvenusių žydų šeimose (deja, šis kilnus žmogus pokario metais buvo nužudytas per vieną iš tokių kelionių, žudikai taip ir liko nežinomi). O tuomet Šmuelis Peipertas surado bevaikę žydo siuvėjo šeimą Vilniuje ir Ritutės-Ilidos gelbėtojoms atėjo sunkus apsisprendimo metas: nors ir labai mylėjo Ritutę, tačiau Stasė Jagutienė pasakė, – mes neturime teisės į jos likimą. Vėliau mergaitės gelbėtojos pakeitė savo gyvenamąją vietą ir ryšiai tarp mergaitę įvaikinusių žmonių ir jos gelbėtojų nutrūko. Tik daugeliui metų praėjus Stasė Jagutienė sužinojo, kad mergaitę įvaikinusios šeimos galva mirė, jo žmona emigravo į Lenkiją, ir kad Ritutė-Ilida perduota giminėms, gyvenantiems Izraelyje.
2013 metais Audronę Jagutytę-Andrijauskienę abia sujaudino netikėta žinia, kurią ji gavo iš Izraelyje gyvenančių jos  dukters draugų – trys Ilidos Fridmanaitės-Katzman sūnūs gyvena JAV, o išgelbėtoji Ilida Katzman  su savo vyru 1974 m. rugsėjo 8 d.  žuvo savižudžio susprogdintame lėktuve, vykusiame iš Tel-Avivo į Niujorką.

raktažodžiai: Gelbėtojai Petrauskienė Juzefa