žydų gelbėtojai
Pajedaitė Bronė
PETRONĖLĖ LASTIENĖ
VERONIKA ŽVIRONAITĖ
BRONĖ PAJEDAITĖ
VERONIKA EFFERTIENĖ
PETRAS EFFERTAS
Petronėlė Lastienė buvo Kauno 5-sios gimnazijos istorijos mokytoja. Viena iš jos buvusių mokinių prieš karą – Tamara Lazersonaitė buvo gerai žinomo neurologo, psichologijos daktaro, profesoriaus Vladimiro Lazersono dukra. 1944 balandžio 7 dieną Petronėlė Lastienė sulaukė savo bute tą dieną iš geto pabėgusios Tamaros Lazersonaitės. Petronėlė Lastienė, Bronė Pajedaitė ir Veronika Žvironaitė dalyvavo rengiant Tamaros pabėgimo iš geto planą, nubraižė maršruto nuo geto iki Petronėlės Lastienės namų schemą, kuri prieš kelias dienas buvo perduota Tamarai ir kurią ji mintinai išmoko. Petronėlės Lastienės rūpesčiu Tamara gavo dokumentus Elenos Savickaitės vardu. Dokumentai pasitarnavo Tamarai, kuomet jai teko išvykti Kauno. Pabėgusi iš geto, Tamara gyveno pas Petronėlę Lastienę apie mėnesį. Tamaros gelbėtoja buvo išsiskyrusi su vyru, savo vaikų neturėjo, gyveno viena. Nuo pat vokiečių įsiveržimo į Lietuvą pradžios Petronėlė Lastienė įvairiais būdais padėdavo savo draugams žydams. Tamara nebuvo pirmoji, kuri rado prieglobstį Petronėlės namuose. Petronėlė Lastienė buvo inteligentiška, išsilavinusi moteris, jos namai buvo pilni knygų, jas skaitant Tamarai lengviau prabėgdavo laikas besislapstant. Prabėgus kažkuriam laikui, Petronėlė Lastienė perkėlė Tamarą pas savo draugę ir kolegę biologojos mokytoją Veroniką Žvironaitę, taip pat gyvenusią Kaune. Keletą savaičių Tamara pragyveno pas Veroniką Žvironaitę. Frontui priartėjus, saugumo sumetimais Tamarą išsiuntė iš miesto į Pakamačių dvarą Pasvalio rajone, kur pas Petronėlės Lastienės seserį Veroniką Effertienę ir jos vyrą Petrą, Tamara sulaukė išvadavimo. Iš ten ji sugrįžo į Kauną jau po po išvadavimo, 1944-jų spalį. Kaune Tamąrą pasitiko jos gelbėtojos Veronika Žvironaitė ir Bronė Pajedaite. Tuomet jau buvo žinoma, kad Tamaros Lazersonaitės tėvai neišgyveno. Brone Pajedaite rūpinosi išsigelbėjusia Tamara, kol ją pačią, Veroniką Žvironaitę ir Petronėlę Lastienę sovietų valdžia areštavo, kadangi Tamaros gelbėtojos kartu su kitais inteligentijos atstovais pasirašė memorandumą dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Ir Petronėlę Lastienę, ir Veroniką Žvironaitę uždarė į kalėjimą, o vėliau jas abi ištrėmė į Sibirą. Bronė Pajedaitė buvo rasta negyva KGB patalpose Kaune 1945 m. rugsėjį.
Trokšdama padėti savo gelbėtojoms, Tamara kreipėsi į valdžios atstovus, tačiau tai nepadėjo. Tamarai emigravus į Izraelį, ji susirašinėjo su savo gelbėtojomis Veronika Žvironaite ir Petronėle Lastiene iki jų mirties.
VERONIKA ŽVIRONAITĖ
BRONĖ PAJEDAITĖ
VERONIKA EFFERTIENĖ
PETRAS EFFERTAS
Petronėlė Lastienė buvo Kauno 5-sios gimnazijos istorijos mokytoja. Viena iš jos buvusių mokinių prieš karą – Tamara Lazersonaitė buvo gerai žinomo neurologo, psichologijos daktaro, profesoriaus Vladimiro Lazersono dukra. 1944 balandžio 7 dieną Petronėlė Lastienė sulaukė savo bute tą dieną iš geto pabėgusios Tamaros Lazersonaitės. Petronėlė Lastienė, Bronė Pajedaitė ir Veronika Žvironaitė dalyvavo rengiant Tamaros pabėgimo iš geto planą, nubraižė maršruto nuo geto iki Petronėlės Lastienės namų schemą, kuri prieš kelias dienas buvo perduota Tamarai ir kurią ji mintinai išmoko. Petronėlės Lastienės rūpesčiu Tamara gavo dokumentus Elenos Savickaitės vardu. Dokumentai pasitarnavo Tamarai, kuomet jai teko išvykti Kauno. Pabėgusi iš geto, Tamara gyveno pas Petronėlę Lastienę apie mėnesį. Tamaros gelbėtoja buvo išsiskyrusi su vyru, savo vaikų neturėjo, gyveno viena. Nuo pat vokiečių įsiveržimo į Lietuvą pradžios Petronėlė Lastienė įvairiais būdais padėdavo savo draugams žydams. Tamara nebuvo pirmoji, kuri rado prieglobstį Petronėlės namuose. Petronėlė Lastienė buvo inteligentiška, išsilavinusi moteris, jos namai buvo pilni knygų, jas skaitant Tamarai lengviau prabėgdavo laikas besislapstant. Prabėgus kažkuriam laikui, Petronėlė Lastienė perkėlė Tamarą pas savo draugę ir kolegę biologojos mokytoją Veroniką Žvironaitę, taip pat gyvenusią Kaune. Keletą savaičių Tamara pragyveno pas Veroniką Žvironaitę. Frontui priartėjus, saugumo sumetimais Tamarą išsiuntė iš miesto į Pakamačių dvarą Pasvalio rajone, kur pas Petronėlės Lastienės seserį Veroniką Effertienę ir jos vyrą Petrą, Tamara sulaukė išvadavimo. Iš ten ji sugrįžo į Kauną jau po po išvadavimo, 1944-jų spalį. Kaune Tamąrą pasitiko jos gelbėtojos Veronika Žvironaitė ir Bronė Pajedaite. Tuomet jau buvo žinoma, kad Tamaros Lazersonaitės tėvai neišgyveno. Brone Pajedaite rūpinosi išsigelbėjusia Tamara, kol ją pačią, Veroniką Žvironaitę ir Petronėlę Lastienę sovietų valdžia areštavo, kadangi Tamaros gelbėtojos kartu su kitais inteligentijos atstovais pasirašė memorandumą dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Ir Petronėlę Lastienę, ir Veroniką Žvironaitę uždarė į kalėjimą, o vėliau jas abi ištrėmė į Sibirą. Bronė Pajedaitė buvo rasta negyva KGB patalpose Kaune 1945 m. rugsėjį.
Trokšdama padėti savo gelbėtojoms, Tamara kreipėsi į valdžios atstovus, tačiau tai nepadėjo. Tamarai emigravus į Izraelį, ji susirašinėjo su savo gelbėtojomis Veronika Žvironaite ir Petronėle Lastiene iki jų mirties.