žydų gelbėtojai
Norvaišaitienė Uršulė
Alteris Kirkilovskis liudija
1941 m. rugsėjo mėn. 24 d. naktį mes pabėgome iš Vilkaviškio geto, kur buvome suvaryti sušaudymui. Aš, Alteris Kirkilovskis, ir kiti mano likimo draugai žydai – Chaimas Černevskis, dvi seserys Cipora ir Šeina Veberytės apsistojome miškelyje, nepažįstamame krašte. Ryte pastebėjome einantį žmogų ir aš pirmas išlindau iš krūmokšnio ir pasidaviau. Nebuvo kitos išeities, nes buvome sušalę ir alkani. Sustabdžiau einantį žmogų, tai buvo Juozas Norvaišaitis, ir paprašiau, kad mus priglaustų ir duotų ką nors užkąsti. Taip Norvaišaitis, nebijodamas jam gresiančio pavojaus, parsivedė mus į savo namus.
Juozas Norvaišaitis su žmona Uršule Norvaišaitiene ir dukra Aldona Norvaišaityte (Radzevičiene) tapo mūsų gyvybės gelbėtojais.
Norvaišaičių šeimos pastangomis buvo padarytos kelios slėptuvės: miškelyje, kur vasaros metu slėpdavomės, o kita slėptuvė – bunkeris buvo tvarte, kur slėpdavomės žiemos metu. Netrukus okupantai pajuto, Norvaišaičių šeimos namuose slapstosi žydų tautybės žmonės. Prasidėjo nuolatinės kratos Norvaišaičių namuose dienomis ir naktimis. Vis dėlto fašistiniams okupantams nepavyko mūsų sugauti.
Tuo metu Juozas Norvaišaitis buvo suimtas ir išvežtas į Saksoniją. Fašistai manė, kad vienos moterys nesugebės mūsų slėpti. Bet jos buvo atkaklios, ypač Aldona, 16-17 metų mergaitė, kuri mums nešiojo maistą, iš jos sužinodavome įvairių žinių.
Šioje šeimoje mes slėpėmės iki fašistų pralaimėjimo Tarybinei armijai. Dėka šios šeimos pastangų ir ryžto mes likome gyvi, už tai mes esame labai dėkingi.
Chaimas Černevskis šiuo metu gyvena Lenkijoje, o seserys Veberytės gyvena Vilniuje.
1969 04 10
1941 m. rugsėjo mėn. 24 d. naktį mes pabėgome iš Vilkaviškio geto, kur buvome suvaryti sušaudymui. Aš, Alteris Kirkilovskis, ir kiti mano likimo draugai žydai – Chaimas Černevskis, dvi seserys Cipora ir Šeina Veberytės apsistojome miškelyje, nepažįstamame krašte. Ryte pastebėjome einantį žmogų ir aš pirmas išlindau iš krūmokšnio ir pasidaviau. Nebuvo kitos išeities, nes buvome sušalę ir alkani. Sustabdžiau einantį žmogų, tai buvo Juozas Norvaišaitis, ir paprašiau, kad mus priglaustų ir duotų ką nors užkąsti. Taip Norvaišaitis, nebijodamas jam gresiančio pavojaus, parsivedė mus į savo namus.
Juozas Norvaišaitis su žmona Uršule Norvaišaitiene ir dukra Aldona Norvaišaityte (Radzevičiene) tapo mūsų gyvybės gelbėtojais.
Norvaišaičių šeimos pastangomis buvo padarytos kelios slėptuvės: miškelyje, kur vasaros metu slėpdavomės, o kita slėptuvė – bunkeris buvo tvarte, kur slėpdavomės žiemos metu. Netrukus okupantai pajuto, Norvaišaičių šeimos namuose slapstosi žydų tautybės žmonės. Prasidėjo nuolatinės kratos Norvaišaičių namuose dienomis ir naktimis. Vis dėlto fašistiniams okupantams nepavyko mūsų sugauti.
Tuo metu Juozas Norvaišaitis buvo suimtas ir išvežtas į Saksoniją. Fašistai manė, kad vienos moterys nesugebės mūsų slėpti. Bet jos buvo atkaklios, ypač Aldona, 16-17 metų mergaitė, kuri mums nešiojo maistą, iš jos sužinodavome įvairių žinių.
Šioje šeimoje mes slėpėmės iki fašistų pralaimėjimo Tarybinei armijai. Dėka šios šeimos pastangų ir ryžto mes likome gyvi, už tai mes esame labai dėkingi.
Chaimas Černevskis šiuo metu gyvena Lenkijoje, o seserys Veberytės gyvena Vilniuje.
1969 04 10