žydų gelbėtojai

Mikuličius Petras

M. MARGOLINIENĖ

ANTRIEJI TĖVAI

1944 metų rudenį vaikų akcijos išvakarėse Julę Remigolskytę iš Kauno geto išnešė krepšyje užmigdytą. Jai buvo dveji metai ir keturi mėnesiai. Nunešė ją pas Petrą Mikuličių, gyvenantį Aleksote. Julė šioje šeimoje išgyveno iki Kauno išvadavimo. Po to ji buvo sugrąžinta motinai.
Petras Mikuličius dirbo geležinkelyje. Su Jule jis elgėsi kaip tikras tėvas, ja rūpinosi. Aplinkiniams gyventojams buvo sakoma, kad mergaitė yra Mikuličiaus mirusios dukters dukra. Iki vaikas apsiprato naujoje vietoje, Petras miegojo su ja viename kambaryje. Hitlerininkams traukiantis, kai buvo duotas įsakymas evakuoti gyventojus, Mikuličius, būdamas ligonis, mergaitę nešė 30 kilometrų, jis suskubo paimti jai butelį vandens, o ne sau vaistų.
Visa tai buvo daroma be jokių išskaičiavimų.
Petro Mikuličiaus jau nėra gyvųjų tarpe. Jo žmona gyvena Skaudvilėje pas dukterį. Mikuličienė, kurią Julė ir dabar vadina mama, nepamiršta savo įdukros ir kasmet atvažiuoja pas Remigolskius į svečius. Šiais metais ji buvo Julės vestuvėse.
Julė Remigolskytė šįmet baigė konservatoriją, smuiko klasę.


Iš: "Ir be ginklo kariai",sudarytoja S.Binkienė, leidykla "Mintis", Vilnius, 1967