žydų gelbėtojai
Mikalauskienė Stasė
Vladislovas Taškūnas
Antanas ir Stasė Mikalauskai
Pirmaisiais karo mėnesiais Sara Feidelmanaitė neteko beveik visų savo artimųjų, kurie buvo nužudyti netoli jos gimtojo miesto, Telšių.
Sara Feidelmanaitė (vėliau Šavel) ir jos vyresnioji sesuo Doba Feidelmanaitė (vėliau Rafaelienė), kartu su kitomis 500 jaunų moterų buvo įkalintos Telšių gete. 1941-ųjų gruodį, artėjant geto likvidacijai, jos pabėgo, galvodamos, kad gal kur nors, netoli gimtųjų Alsėdžių, pavyks pasislėpti. Kelias dienas jos klaidžiojo aplink Alsėdžius, patyrė daug sunkių išbandymų, kol vieną dieną sutiko Alsėdžių kunigą Vladislovą Taškūną. Jis pasakė merginoms, kad padės joms. Pirmiausia kunigas priėmė merginas į savo namus, kur kartu su kitomis dvejomis žydėmis iš Telšių, jos slapstėsi keletą savaičių. Per tą laiką kunigas Vladislovas Taškūnas pasikalbėjo su savo parapijiečiais ir surado merginoms prieglobstį.
Jauni žmonės – Antanas ir Stasė Mikalauskai priėmė Sarą Feidelmanaitę. Nors ir buvo rizikinga, tačiau Mikalauskai nusprendė aplinkiniams pristatyti Sarą kaip savo tolimą giminaitę. Sara Feidelmanaitė ir pragyveno pas Mikalauskus iki 1944-ųjų spalio, kol šis regionas buvo išlaisvintas nuo vokiečių. Sarai prašant, Antanas ir Stasė Mikalauskai padėdavo, duodavo drabužių ir jos seseriai Dobai, kuri slapstėsi pas kitus žmones.
Antanas ir Stasė Mikalauskai
Pirmaisiais karo mėnesiais Sara Feidelmanaitė neteko beveik visų savo artimųjų, kurie buvo nužudyti netoli jos gimtojo miesto, Telšių.
Sara Feidelmanaitė (vėliau Šavel) ir jos vyresnioji sesuo Doba Feidelmanaitė (vėliau Rafaelienė), kartu su kitomis 500 jaunų moterų buvo įkalintos Telšių gete. 1941-ųjų gruodį, artėjant geto likvidacijai, jos pabėgo, galvodamos, kad gal kur nors, netoli gimtųjų Alsėdžių, pavyks pasislėpti. Kelias dienas jos klaidžiojo aplink Alsėdžius, patyrė daug sunkių išbandymų, kol vieną dieną sutiko Alsėdžių kunigą Vladislovą Taškūną. Jis pasakė merginoms, kad padės joms. Pirmiausia kunigas priėmė merginas į savo namus, kur kartu su kitomis dvejomis žydėmis iš Telšių, jos slapstėsi keletą savaičių. Per tą laiką kunigas Vladislovas Taškūnas pasikalbėjo su savo parapijiečiais ir surado merginoms prieglobstį.
Jauni žmonės – Antanas ir Stasė Mikalauskai priėmė Sarą Feidelmanaitę. Nors ir buvo rizikinga, tačiau Mikalauskai nusprendė aplinkiniams pristatyti Sarą kaip savo tolimą giminaitę. Sara Feidelmanaitė ir pragyveno pas Mikalauskus iki 1944-ųjų spalio, kol šis regionas buvo išlaisvintas nuo vokiečių. Sarai prašant, Antanas ir Stasė Mikalauskai padėdavo, duodavo drabužių ir jos seseriai Dobai, kuri slapstėsi pas kitus žmones.