žydų gelbėtojai

Matuzevičienė Elena

Estera Ton, būdama su savo maža dukrele Chaviva Šiaulių gete, susipažino su Antanu Matuzevičiumi, kuris, Esterai paprašius gelbėti dukrą, paėmė Chavivą ir iš pradžių atvežė į savo namus Pašvitnyje, kur su savo žmona Elena ja rūpinosi. Vėliau, kai mergaitę pastebėjo ir ja ėmė domėtis kaimynai, Antanas Matuzevičius išvežė Chavivą į kaimą pas savo seserį Veroniką Matuzevičiūtę-Kiličiauskienę. Po kiek laiko pradėjo eiti kalbos apie tai, kad Kiličiauskienė slapsto žydelkaitę. Reikėjo kuo greičiau gelbėtis, nes galėjo žūti Chaviva ir nukentėti Veronikos šeima. Matuzevičius atvažiavo į Šiaulius, susirado mergaitės motiną Esterą Ton ir pasakė, kad būtų gerai gauti kokį nors dokumentą Chavivai, liudijantį, kad ji lietuvaitė. Esterai pavyko susisiekti su Šiaulių klebonu, ir jis davė mirusios mergaitės metriką. Su šiuo dokumentu Antanas Matuzevičius nuvežė Chavivą pas savo kitą seserį Julijoną Matuzevičiūtę-Valiukienę, kur Chaviva slapstėsi iki išvadavimo nuo vokiečių.
Veronika ir Julijona labai mylėjo Chavivą, saugojo ir slapstė ją kaip tik galėjo, nebodamos visų pavojų ir grėsmės.
Kai Estera Ton ir jos giminaitė Peralė Krom pabėgo iš geto ir neturėjo kur dingti, irgi nuėjo pas Kiličiauskienę, kur kiek laiko pabuvo slapstydamosi ten abi, o paskui, kad sumažėtų pavojus slapstant dvi žydes, Antanas Matuzevičius paėmė Esterą pas save, o Peralė liko pas Kiličiauskienę iki išvadavimo. Iš Esteros Ton liudijimo: Tie atsidavę, geraširdžiai žmonės didvyriškai išslapstė mus, ir taip likome visos trys gyvos.“
Matuzevičius Antanas, jo žmona Elena ir duktė Antanina pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais Jad Vašem Jeruzalėje 1981 m., o Veronika Kiličiauskienė ir Julijona Valiukienė 2005 m.