žydų gelbėtojai
Lučiūnas Cezaris
Cezaris LUČIŪNAS ir jo vaikai Antanas, Jonas, Elena ir Mikalina
Cezaris Lučiūnas, našlys su penkiais vaikais – Antanu, Jonu, Elena, Mikalina ir jauniausiąja Veronika – prieškaryje gyveno šalia Vievio, Mataučiznos vienkiemyje. Mejeris Korėnas Vievyje turėjo dervų ir terpentino fabriką, kuriame Cezaris Lučiūnas dirbo vežėju. Cezario sūnus Antanas Lučiūnas buvo Mejerio Korėno sūnaus Mošės bendraamžis ir draugas. Niekas ir įtarti negalėjo, kokių išbandymų abiejų šeimų nariams teks patirti karui prasidėjus.
Vos keliolikai dienų praėjus nuo karo pradžios, visi Vievio žydai buvo apsupti ir vežimais išvežti į Semeliškes. Semeliškėse jie buvo porą savaičių įkalinti, vėliau visi nužudyti. Kuomet žmones pradėjo varyti iš namų, kaip vėliau paaiškėjo, sušaudyti, lemiamu momentu slėptuvėje pavyko pasislėpti Korėno sūnums Mošei ir Benjaminui, jų tetai Michlei Levinienei ir dar dviem žmonėms. Pasilikusi be vyro, Mejerio Korėno žmona Feiga nuėjo kartu su visais kitais varomais žmonėmis ir žuvo. Atėjus nakčiai, likę slėptuvėje Korėnų šeimos nariai, pasidarę iš skudurų virvę, pro namo stogą nusileido ant žemės ir per miškus atėjo į Vievį pas Cezarį Lučiūną. Čia jie rado savo tėvą Mejerį ir jo 11-metę dukrą Liubą, kurią Antanas Lučiūnas buvo atsivežęs iš Semeliškių kiek anksčiau ir paslėpęs savo namuose. Lučiūnų name buvo įrengta slėptuvė, kurioje besislapstantys Korėnai sėdėdavo ištisomis dienomis. Korėnai pragyveno Vievyje pas Lučiūnus 8 mėnesius. Jiems padėjo išgyventi ne tik šeimos galva Cezaris Lučiūnas, bet ir visi jų vaikai. Tik 1942-ųjų birželį, kai tapo pernelyg rizikinga visiems pasilikti Vievyje, Korėnai buvo priversti pakeisti slapstymosi vietą, tad trumpam apsigyveno pas kitus valstiečius. Kauno gete gyvenęs Mejerio brolis Tanchumas Korėnas suorganizavo savo giminaičių pervežimą iš Vievio į Kauno getą, kuriame Korėnų šeimos nariai pragyveno nuo 1942-ųjų rugpjūčio 10 d. iki 1943-ųjų vėlyvo rudens. 1943-ųjų lapkričio pabaigoje Kauno geto pasipriešinimo dalyvis Mošė Muselis išvežė iš Kauno geto į Tarpumiškio kaimą (Kaišiadorių raj.) pas girininką Mykolą Šimelį, kur jie visi sulaukė išvadavimo.
Cezaris Lučiūnas, našlys su penkiais vaikais – Antanu, Jonu, Elena, Mikalina ir jauniausiąja Veronika – prieškaryje gyveno šalia Vievio, Mataučiznos vienkiemyje. Mejeris Korėnas Vievyje turėjo dervų ir terpentino fabriką, kuriame Cezaris Lučiūnas dirbo vežėju. Cezario sūnus Antanas Lučiūnas buvo Mejerio Korėno sūnaus Mošės bendraamžis ir draugas. Niekas ir įtarti negalėjo, kokių išbandymų abiejų šeimų nariams teks patirti karui prasidėjus.
Vos keliolikai dienų praėjus nuo karo pradžios, visi Vievio žydai buvo apsupti ir vežimais išvežti į Semeliškes. Semeliškėse jie buvo porą savaičių įkalinti, vėliau visi nužudyti. Kuomet žmones pradėjo varyti iš namų, kaip vėliau paaiškėjo, sušaudyti, lemiamu momentu slėptuvėje pavyko pasislėpti Korėno sūnums Mošei ir Benjaminui, jų tetai Michlei Levinienei ir dar dviem žmonėms. Pasilikusi be vyro, Mejerio Korėno žmona Feiga nuėjo kartu su visais kitais varomais žmonėmis ir žuvo. Atėjus nakčiai, likę slėptuvėje Korėnų šeimos nariai, pasidarę iš skudurų virvę, pro namo stogą nusileido ant žemės ir per miškus atėjo į Vievį pas Cezarį Lučiūną. Čia jie rado savo tėvą Mejerį ir jo 11-metę dukrą Liubą, kurią Antanas Lučiūnas buvo atsivežęs iš Semeliškių kiek anksčiau ir paslėpęs savo namuose. Lučiūnų name buvo įrengta slėptuvė, kurioje besislapstantys Korėnai sėdėdavo ištisomis dienomis. Korėnai pragyveno Vievyje pas Lučiūnus 8 mėnesius. Jiems padėjo išgyventi ne tik šeimos galva Cezaris Lučiūnas, bet ir visi jų vaikai. Tik 1942-ųjų birželį, kai tapo pernelyg rizikinga visiems pasilikti Vievyje, Korėnai buvo priversti pakeisti slapstymosi vietą, tad trumpam apsigyveno pas kitus valstiečius. Kauno gete gyvenęs Mejerio brolis Tanchumas Korėnas suorganizavo savo giminaičių pervežimą iš Vievio į Kauno getą, kuriame Korėnų šeimos nariai pragyveno nuo 1942-ųjų rugpjūčio 10 d. iki 1943-ųjų vėlyvo rudens. 1943-ųjų lapkričio pabaigoje Kauno geto pasipriešinimo dalyvis Mošė Muselis išvežė iš Kauno geto į Tarpumiškio kaimą (Kaišiadorių raj.) pas girininką Mykolą Šimelį, kur jie visi sulaukė išvadavimo.
raktažodžiai: gelbėtojai Cezaris Lučiūnas Mejeris Korėnas; Mošė Korėnas; Benjaminas Korėnas; Liuba Korėnaitė; Michlė Lėvinienė