žydų gelbėtojai

Lickūnaitė-Gumbienė Michalina

MICHALINA LICKŪNAITĖ-GUMBIENĖ

Michalina Lickūnaitė-Gumbienė savo daržinėje Grabijolų kaime (dab. Elektrėnų savivaldybėje) 1944 m. pavasarį slėpė iš Vilniaus geto ištrūkusią Kacevų šeimą: Leo ir Idą Kacevus, bei dvi jų dukteris – septynerių metų Joaną ir dvejų Franę. Prieš karą Kacevai turėjo mėsos krautuvę Kalvarijų gatvėje, Vilniuje.
Šeima slapstėsi pas Michaliną daugiau nei tris mėnesius. „Ji gyveno varganai ir dalinosi su mumis viskuo, ką turėjo“, - prisimena Joana. Kaimynei pastebėjus slepiamus žydus pro daržinės plyšį ir prigrasinus įskųsti Michaliną, Kacevai vėl privalėjo bėgti: perplaukę Nerį, jie pasitraukė į mišką, kur įsitaisę žeminėje, netoli Kernavėlės kaimo, pragyveno 12 savaičių ir sulaukė karo pabaigos. Pokariu Kacevų šeima pasitraukė į JAV, tačiau niekada nepamiršo savo gelbėtojos gerumo, 1996 m. lankydamiesi Lietuvoje jie susitiko su Michalina Lickūnaite-Gumbiene po daugiau nei 50 metų pertraukos ir palaikė su ja ryšį iki pat jos mirties.
2001 m. vasario 17 d. Michalina Lickūnaitė-Gumbienė (po mirties) apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.