žydų gelbėtojai

Ona Leonavičienė ir Eduardas Leonavičius

Ona Leonavičienė su savo vyru Eduardu ir dviem mažais vaikais gyveno Kampų kaime, Kėdainių rajone. Kai nacistinė Vokietija okupavo Lietuvą, kaunietis Vaclovas Višnevskis paprašė Oną ir Eduardą Leonavičius paslėpti savo žmoną žydę Frumą Višnevskają, kurią jie gerai pažinojo. Leonavičiai sutiko ir paruošė Frumai slėptuvę savo namo mansardoje, kurioje Fruma ir slėpėsi beveik du metus. Tai buvo itin pavojinga, nes šalia gyveno vietinis vokietis, kuris bendradarbiavo su naciais. Nepaisydami pavojaus, Leonavičiai priglaudė dar ir Rivą Kaganienę su dviem jos berniukais – Jokūbu ir Genochu (apie 12 ir 15 metų), bei Rivos Kaganienės seserį Reznikienę, kuriuos pas Leonavičius atvežė jų draugas Žiužnys. Jeronimas Žiužnys savo namuose, Svilių kaime, Kėdainių rajone taip pat slėpė žydus.
Tai buvo labai rizikinga ir nelengva – slėpti ir globoti 5 žmones. Laimei visi laimingai sulaukė, kol vokiečiai pasitraukė iš Lietuvos. Tuomet Riva Kaganienė su vaikais išvyko ir gelbėtojų ryšiai su šia šeima nutrūko, o su Fruma Višnevskaja Ona ir Eduardas Leonavičiai bendravo iki 1973 metų, kuomet ši repatrijavo į Izraelį.