žydų gelbėtojai
Adomavičius Stasys
JUZĖ ADOMAVIČIENĖ
STASYS ADOMAVIČIUS
Prieškariu Vydmantų kaime netoli Varnių gyveno didelė Esteros ir Šliomos Kacų šeima. Kacai augino keturiolika vaikų, ūkininkavo. Estera Šneideraitė-Kacienė mirė 1938 metais, po metų mirė ir jos vyras Šlioma Kacas. Vydmantuose gyveno ir Esteros Kacienės brolis Leiba Šneideris su žmona Cvija ir trimis vaikais. Dauguma šios didelės šeimos narių tapo genocido aukomis. Tačiau trys seserys Kacaitės Feiga, Ita, Chana, brolis Šolomas ir senųjų Kacų anūkė Sara Buchaitė išliko gyvi. Prie to labai prisidėjo kunigas Juozas Gasiūnas: jis pakrikštijo Kacų vaikus, jam tarpininkaujant Kacų krikštatėviais ir gelbėtojais tapo šio krašto ūkininkai, kaimynai ir pažįstami. Kacų vaikams buvo parūpinti dokumentai lietuviškais vardais ir pavardėmis. Feiga Kacaitė tapo Zita Povilionyte (vėliau Sabaliauskienė), Ita – Terese Povilionyte (vėliau Lileikienė), Chana – Jadvyga Povilionyte, Šolomas Kacas – Juozu Poviliūnu, o senųjų Kacų anūkė Sara Buchaitė tapo Aldona Povilionyte.
Zitą (Feigą) Povilionytę-Sabaliauskienę išgelbėjo Stanislava ir Stanislovas Burbos, Teresę (Itą) Povilionytę-Lileikienę išgelbėjo Uršulės ir Vlado Šleževičių šeima, brolį Juozą Šolomą gelbėjo kaimynai Gintalai, o Jadvygą (Chaną) Povilionytę – Stasys ir Juzė Adomavičiai, gyvenę Šilų kaime.
Kai pasklisdavo kalbos, kad Šliomkos vaikai slapstosi, gelbėtojai juos išveždavo pas savo draugus arba pažįstamus. Ir po karo seserys Kacaitės kurį laiką liko gyventi pas savo gelbėtojus, o draugiškus, itin šiltus ryšius su jais palaikė iki pat gyvenimo pabaigos. Dauguma Kacų šeimos narių gelbėtojų jau yra apdovanoti anksčiau, o 2016 m. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti Chanos Jadvygos Kacaitės-Povilionytės gelbėtojai – Stasys ir Juzė Adomavičiai.
STASYS ADOMAVIČIUS
Prieškariu Vydmantų kaime netoli Varnių gyveno didelė Esteros ir Šliomos Kacų šeima. Kacai augino keturiolika vaikų, ūkininkavo. Estera Šneideraitė-Kacienė mirė 1938 metais, po metų mirė ir jos vyras Šlioma Kacas. Vydmantuose gyveno ir Esteros Kacienės brolis Leiba Šneideris su žmona Cvija ir trimis vaikais. Dauguma šios didelės šeimos narių tapo genocido aukomis. Tačiau trys seserys Kacaitės Feiga, Ita, Chana, brolis Šolomas ir senųjų Kacų anūkė Sara Buchaitė išliko gyvi. Prie to labai prisidėjo kunigas Juozas Gasiūnas: jis pakrikštijo Kacų vaikus, jam tarpininkaujant Kacų krikštatėviais ir gelbėtojais tapo šio krašto ūkininkai, kaimynai ir pažįstami. Kacų vaikams buvo parūpinti dokumentai lietuviškais vardais ir pavardėmis. Feiga Kacaitė tapo Zita Povilionyte (vėliau Sabaliauskienė), Ita – Terese Povilionyte (vėliau Lileikienė), Chana – Jadvyga Povilionyte, Šolomas Kacas – Juozu Poviliūnu, o senųjų Kacų anūkė Sara Buchaitė tapo Aldona Povilionyte.
Zitą (Feigą) Povilionytę-Sabaliauskienę išgelbėjo Stanislava ir Stanislovas Burbos, Teresę (Itą) Povilionytę-Lileikienę išgelbėjo Uršulės ir Vlado Šleževičių šeima, brolį Juozą Šolomą gelbėjo kaimynai Gintalai, o Jadvygą (Chaną) Povilionytę – Stasys ir Juzė Adomavičiai, gyvenę Šilų kaime.
Kai pasklisdavo kalbos, kad Šliomkos vaikai slapstosi, gelbėtojai juos išveždavo pas savo draugus arba pažįstamus. Ir po karo seserys Kacaitės kurį laiką liko gyventi pas savo gelbėtojus, o draugiškus, itin šiltus ryšius su jais palaikė iki pat gyvenimo pabaigos. Dauguma Kacų šeimos narių gelbėtojų jau yra apdovanoti anksčiau, o 2016 m. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti Chanos Jadvygos Kacaitės-Povilionytės gelbėtojai – Stasys ir Juzė Adomavičiai.