žydų gelbėtojai

Kerpauskas Juozas

Adolfina KERPAUSKIENĖ
Juozas KERPAUSKAS


Faktorių šeimą – Josefą Berą su žmona Chaja Gita, jų sūnų Izraelį su žmona Feiga ir vaikais Guteliu ir Abraomu, kitą sūnų Mejerį su žmona Chase ir dukterimi Hanele, taip pat dukteris Feigą Fiškinienę, jos vyrą Jochelį Fiškiną ir Adiną Faktoraitę – Juozas Straupis, iš anksto susitaręs, atgabeno dvikinkiu vežimu ir dviem dviračiais iš Alsėdžių į pažįstamų Juozo ir Adolfinos Kerpauskų sodybą. Ten visus apgyvendino nedideliame kambarėlyje antrame namo aukšte. Iš pradžių jame gyveno dvylika, o kiek vėliau – šešiolika žmonių. Prie Faktorių šeimos prisijungė Josifo Faktoriaus sesuo Chana Ritovienė su dukra Sara Ritovaitė ir berniukas Haris Frakas iš Telšių geto, irgi išgelbėti Juozo Straupio. Nors Kerpauskų sodyba buvo patogioje vietoje – šalia buvo didelis miškas – tačiau pamažu buvo pradėtos įrenginėti slėptuvės. Pirmoji buvo iškasta po gyvenamuoju namu. Čia 1941 m. lapkričio 1 d. pasaulį išvydo Izraelio ir Feigos Faktorių dukrelė Malka.

Iš Bronislavos Kerpauskaitės prisiminimų:

Kai pas mus nevilties apimti atvyko ponai Faktoriai ir jų giminaičiai, iš viso 16 asmenų, mes buvome dar augantys vaikai, nes tai buvo 1941 m. Apie metus laiko mes, vaikai, nežinojome, kad pas mus yra naujų gyventojų. Ponai Faktoriai su savo giminaičiais gyveno mūsų namo viršuje, kur salkose buvo įrengtas kambarys. Apie porą metų jie gyveno ramiai. Vyrai dirbo kailius, juos skuto, raugė, o paskui iš jų siūdavo kailinius. Moterys skalbdavo, megzdavo, siūdavo. Paskui įtampa darėsi vis didesnė ir didesnė, prasidėjo didesnis persekiojimas, nuolatinės kratos. Būdama 12 metų mergaitė, buvau tardoma ir aš. Tardymo metu sugebėjau neišduoti ir įtikinti, kad aš nieko nežinau ir niekada nieko nesu mačiusi. Vėliau Faktoriai gyveno bunkeriuose. Pirmasis bunkeris buvo namo gale po tuo pačiu stogu, o antrasis daržinėje, o dar vėliau miške. /.../ Mes, vaikai – aš ir brolis Adolfas – nešdavome į tuos bunkerius maistą.