žydų gelbėtojai
Juškevič Michail
Anastasija JUŠKEVIČIENĖ (1909–1994)
Michailas JUŠKEVIČIUS (1906–1981)
Arklį palikau Lieporiuose ir nuėjau pėsčias į vyrų getą. Jis buvo tuščias. Supratau, kad visi vyrai sušaudyti. Tada nuėjau prie moterų geto. Palaukiau, kol sargybinis nuėjo prie vartų, ir padėjau pro vielinę tvorą išlįsti keturioms Abramavičių šeimos moterims. Per miestą iki vežimo teko eiti pėsčiomis. Mus aplenkė vokiečių mašina ir sustojo. Jau maniau, kad mus susekė, bet vokiečiai pasikrapštė mašinos motore ir nuvažiavo toliau.
Artėjant prie Bubių tilto, ėmiau nerimauti, kaip jį pervažiuosim, nes tiltą saugojo sustiprinta sargyba. Baltaraiščiai kratė kiekvieną vežimą. Staiga pamačiau, kad šalia tilto maudosi nuogi vyrai, jie šokinėjo nuo kranto į vandenį. Pasakiau moterims, kad, važiuodamas per tiltą, rodysiu pirštu į vyrus, o jos tegul garsiai juokiasi. Moterys pradėjo juoktis. Sargybinis pažiūrėjo į besimaudančius vyrus, į moteris ir taip pat nusijuokė. Aš, nieko nelaukęs, sudrožiau arkliams, ir laimingai pervažiavom tiltą.
Abramavičių moterys naktį miegodavo daržinėje, dieną slapstydavosi miške, vaikai joms ten nunešdavo valgyti.
Vieną ankstų rytą į kiemą įsuko vežimas, iš kurio iššokę baltaraiščiai puolė į namą. Jame nieko neradę, pradėjo šaudyti ir padegė daržinę. Iš daržinės išbėgusias moteris jie sugaudė ir kartu su manimi pastatė prie namo sušaudyti. Daržinė degė, žiežirbos krito ant namo stogo. Trenkiau baltaraiščiui per galvą, kiek sveikatos turėjau, o pats pasileidau bėgti į netoliese esančią pelkę. Įpuoliau į samanom apaugusią kemsynę ir nugriuvau tarp kelmų. Girdėjau balsus, šūvius. Kai jie nutilo, net suabejojau, ar iš tikrųjų taip bėgau, šaudė į mane, ar aš tik sapnavau.
Abramavičių moteris baltaraiščiai išvežė į Užvenčio daboklę, kur jų laukė mirtis. Joms padėjo daktaras Petras Girbudas, kuris susitarė su prižiūrėtoju ir visas išgelbėjo. Jis paslėpė advokato šeimą, ir jie išliko gyvi.
Praėjus karui mes pradėjome susirašinėti. Nelaimė suartina žmones labiau nei kraujo ryšys.
Iš Gyvybę ir duoną nešančios rankos, 2 sąsiuvinis,
Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus. Vilnius, 1999
Michailas JUŠKEVIČIUS (1906–1981)
Arklį palikau Lieporiuose ir nuėjau pėsčias į vyrų getą. Jis buvo tuščias. Supratau, kad visi vyrai sušaudyti. Tada nuėjau prie moterų geto. Palaukiau, kol sargybinis nuėjo prie vartų, ir padėjau pro vielinę tvorą išlįsti keturioms Abramavičių šeimos moterims. Per miestą iki vežimo teko eiti pėsčiomis. Mus aplenkė vokiečių mašina ir sustojo. Jau maniau, kad mus susekė, bet vokiečiai pasikrapštė mašinos motore ir nuvažiavo toliau.
Artėjant prie Bubių tilto, ėmiau nerimauti, kaip jį pervažiuosim, nes tiltą saugojo sustiprinta sargyba. Baltaraiščiai kratė kiekvieną vežimą. Staiga pamačiau, kad šalia tilto maudosi nuogi vyrai, jie šokinėjo nuo kranto į vandenį. Pasakiau moterims, kad, važiuodamas per tiltą, rodysiu pirštu į vyrus, o jos tegul garsiai juokiasi. Moterys pradėjo juoktis. Sargybinis pažiūrėjo į besimaudančius vyrus, į moteris ir taip pat nusijuokė. Aš, nieko nelaukęs, sudrožiau arkliams, ir laimingai pervažiavom tiltą.
Abramavičių moterys naktį miegodavo daržinėje, dieną slapstydavosi miške, vaikai joms ten nunešdavo valgyti.
Vieną ankstų rytą į kiemą įsuko vežimas, iš kurio iššokę baltaraiščiai puolė į namą. Jame nieko neradę, pradėjo šaudyti ir padegė daržinę. Iš daržinės išbėgusias moteris jie sugaudė ir kartu su manimi pastatė prie namo sušaudyti. Daržinė degė, žiežirbos krito ant namo stogo. Trenkiau baltaraiščiui per galvą, kiek sveikatos turėjau, o pats pasileidau bėgti į netoliese esančią pelkę. Įpuoliau į samanom apaugusią kemsynę ir nugriuvau tarp kelmų. Girdėjau balsus, šūvius. Kai jie nutilo, net suabejojau, ar iš tikrųjų taip bėgau, šaudė į mane, ar aš tik sapnavau.
Abramavičių moteris baltaraiščiai išvežė į Užvenčio daboklę, kur jų laukė mirtis. Joms padėjo daktaras Petras Girbudas, kuris susitarė su prižiūrėtoju ir visas išgelbėjo. Jis paslėpė advokato šeimą, ir jie išliko gyvi.
Praėjus karui mes pradėjome susirašinėti. Nelaimė suartina žmones labiau nei kraujo ryšys.
Iš Gyvybę ir duoną nešančios rankos, 2 sąsiuvinis,
Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus. Vilnius, 1999